Comments on: Baimės. Mirties baimė ir baimė vardu ką žmonės pagalvos

By: Nežinoma

Nežinoma — Mon, 26 Mar 2012 17:28:39 +0000

Jis mirė už mūsų nuodėmes ir jeigu mes atgailaujame už jas ir pripažįstame, kad mes esame nusidėjaliai, ir jei pasikviečiam Jėzų į savo širdį, kad jis ateitų, tada jis išgelbėja nuo pragaro ir pakeičia mūsų gyvenimus. Šventajame Rašte(biblijoje) jis sako:”Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane”.

By: Nežinoma

Nežinoma — Mon, 26 Mar 2012 17:24:49 +0000

Aš irgi seniau kaip ir jūs bijojau mirties, taip pat ir kas atsitinka kai mes mirštame, bet tik Jėzus mane nuo tokios baimės išgelbėjo

By: Ana

Ana — Fri, 13 Mar 2009 19:00:26 +0000

Leja, aš irgi bijau to paties..tai ką darai,kai patinka kažkas, kai įsimyli? bėgi? ar bandai kovot su baime, mylėti net ir bijant?

By: Leja

Leja — Sun, 28 Sep 2008 11:53:26 +0000

O aš bijau meilės. Niekaip negaliu to paaiškint. Lyg ir vaikyste buvo graži,viskas gerai. Bet niekaip negaliu atsipalaiduot. Tie kazkieno issvajoti “drugeliai” man kelia panika, tiesiog bijau meilės. Ir noriu ir bijau.

By: Kristė

Kristė — Mon, 03 Mar 2008 12:07:35 +0000

Marta, šimtai žmonių Žemėje tą pačią akimirką padaro tą pačią klaidą, kaip ir tu. Jie galėjo lengvai tos klaidos išvengti, bet… atsitiko. Šimtai žmonių susiduria su vis tokiomis pačiomis kitų padaromomis klaidomis. Mes tokie neoriginalūs savo klaidose… Klysk į sveikatą – niekas apie tave blogai negalvos, jei neturėsi blogų ketinimų.

By: Marta

Marta — Sat, 01 Mar 2008 17:42:50 +0000

Pati baisiausia mano baimė- tai ką pasakys, pagalvos kiti ir dėl to nukentės mano reputacija, autoritetas. Jei aš padarau klaidą, kurios lengvai galėjau išvengti, einu iš proto ir save graužiu gan ilgai.
Dėl šios baimės nedrįstu rizikuoti, nes, jei nepasiseks, mane kritikuos, pasijuoks.
Dėl šios baimės visada galvoju ką ir kaip pasakyti, kaip atrodyti. Baimė daro mane drausminga, pavyzdinga, atsakinga, sąžiningą it t.t., nes kitaip gali apie mane blogai pagalvoti………
Jei atsikratyčiau šios baimės, vis tiek būčiau “gera” mergaitė, tik pasidaryčiau laisvesnė, natūralesnė, nesinervinčiau dėl kiekvieno nieko, džiaugčiausi gyvenimu ir būtų geresnė mano sveikata, nes dabar vis turiu ieškoti nusiraminimo būdų, kad įveikčiau nerimą, kartais gal ir stresą.

By: Baile

Baile — Sat, 17 Nov 2007 20:17:11 +0000

Aš bijau… žmonių.. sunku taip gyventi…

By: Aurimas Gudas

Aurimas Gudas — Thu, 03 May 2007 08:02:00 +0000

Vergui: pritariu tavo požiūriui į mirtį kaip į gyvenimo variklį. Jei žmogus nuolat atmena, kad jis gyvens neamžinai ir tuomet labiau vertina gyvenimą – tuomet šaunu! Bet jei jam mirtis yra kaip stabdis – tuomet geriau jo atsikratyti.

By: Milda

Milda — Tue, 01 May 2007 19:58:17 +0000

Aš neturiu mirties baimes. Tikiu, kad mirtis yra ne išnykimas, o egzistencinės būsenos pakeitimas. Todėl mirtis mane labiau domina, nei gąsdina. Pagalvojus. kad ši diena yra paskutinė, ne puolu panikuoti, o tampu geresne, nes ta diena atrodo tokia ypatinga (gerąja prasme).

By: Milda

Milda — Tue, 01 May 2007 19:54:54 +0000

Neverta jaudintis dėl to, ką kiti žmones pagalvos apie tave, nes jie pernelyg jaudinasi, ką tu pagalvosi apie juos.