Kažkada maniau, kad visoms problemoms yra tam tikri teisingi sprendimo būdai, kuriuos visada reikia taikyti. Tik reikia išmokti atskirti vienos rūšies problemą nuo kitos ir parinkti tinkamą sprendimą. Maniau, kad šis (su)gebėjimas tinkamai pasirinkti problemų sprendimus yra įgyjamas gyvenimo eigoje. Stebėdavausi kai suaugusieji nežino kaip elgtis arba elgiasi neteisingai (mano manymu). Juk jie taip ilgai gyveno ir tiek daug patyrė – juk turi žinoti koks elgesys ar netgi gyvenimo būdas yra teisingas (priimtiniausias). Bet dabar suprantu, kad niekada nei vienas iš mūsų nepasieksime tokio lygio kada tikrai nedarysime klaidų ir netgi tvirtai galėsime pasakyti, kad žinome kaip reikia gyventi. Todėl, kad nebūna tokių pačių situacijų, todėl, kad nebūna ir identiškų problemų. Kiekvieną kartą viskas vis kitaip. Niekas nesikartoja. Neįmanoma pasiruošti gyvenimui. Gyvenimas “vyksta” realiu laiku. Gyvenimas yra dabar.

Gyvenimas tai nuolatinis mokymasis, tobulėjimas, kopimas aukštyn arba kritimas žemyn. Neįmanoma nusakyti kaip riekia gyventi. Jau vien nusakymas arba bandymas nusakyti yra klaidinantis. Visos gyvenimo teorijos turi plaukti iš paties gyvenimo (praktikos), o ne iš sausos teorijos. Turi daryti taip kaip tu manai, kad reikia daryti, o ne dėl to, kad taip kažkas pasakė ar kur nors perskaitei.