Comments on: Tikras, nuoširdus bendravimas

By: Dovile

Dovile — Mon, 27 Jun 2011 14:01:58 +0000

Skaitau, ir atrodo, tai mano mintys…bet kaip yra žiauru, kai gyveni žmonių apsuptyje, o jautiesi toks vienišas, velnioniškai vienas….

By: Dovilė

Dovilė — Sat, 03 Jul 2010 18:59:53 +0000

Smagu, kad yra žmonių, matančių, kiek aplinkui apsimetinėjimo, kaukių, veidmainysčių ir tuštybės mugių… O juk būna, kad susitinka dvi kaukės, pasikalba ir išsiskirsto su kažkokia tuštuma širdy. Nes nė vienas nebuvo tikras. Nė vienas neatvėrė širdies. Visi liko saugiame savo kokone ir tik imitavo pokalbį. Iš tiesų kalbėjosi apie nieką, apie tuštybę.
Aš taip pat pavargau. Dėl to renkuosi keletą tikrų draugų, su kuriais galiu būti nuoširdi ir atvira, tikra, kalbėti iš širdies. Renkuosi keletą širdžiai mielų žonių vietoje minios. Nes minioje verkia vieniša, nesuprasta širdis…

By: Ina

Ina — Mon, 04 Jan 2010 10:07:10 +0000

Žinote tokią frazę: bendravimas dėl bendravimo? Kai vertybė yra pats procesas ir tas žmogus su kuriuo bendrauji. Visa tai gali duoti daug daugiau, nei įsivaizduojame. Manau visuomenės susvetimėjimas, bendruomenės jausmo nebuvimas kaip tik ir susijęs su bendravimo (dėl bendravimo) stygiumi. Turiu norą ir idėją kurti klubą (ne virtualų) Klaipėdoje. Jei turi ką pasakyti, pasiųlyti, gali padėti, rašyk man imozgliakova@gmail.com

By: Mindaugas

Mindaugas — Fri, 21 Aug 2009 23:25:58 +0000

Sutinku su daugelio čia rašančių pasisakymais. Mano situacija yra ta kad visi mano draugai su kuriais artimai ir nuoširdžiai bendraudavome emigravo. Negaliu sakyti kad aš dabar neturiu draugų tačiau su jais bendravimas kiek kitoks. Jaučiu kad aš daugiau duodu nei gaunu atgal. Visa bendra veikla beveik visada vykdoma mano iniciatyva, o ir atvirauti jie per daug nelinkę. Pasiilgau ir aš nuosirdžių žmonių kaip ir jūs visi čia rašantys.

By: Aušra

Aušra — Mon, 16 Feb 2009 15:01:03 +0000

Mane labiausiai gąsdina būtent mano užsidedamos kaukės…Ir tos uždėtos kaukės pastebėjimas drasko vidų… bet IR TAI PRAEIS

By: Nersau

Nersau — Fri, 13 Feb 2009 22:00:30 +0000

Aš ir jaučiuosi nesuprasta ir vieniša nuo žmonių šaltumo.Nėra artimos sielos,kuri norėtų taip pat atsiverti ir nuoširdžiai bendrauti. Pasiilgau šilto bendravimo,šiltų jausmų po kuriais nėra apgaulės ir melo. Labai liūdna,kad net pas psichologę negaliu rasti tai ko ieškau. Man vis atrodo, kad ji manęs klausosi bodėdamasi ir nori, kad greičiau baigčiau pasakoti savo liūdnas istorijas. O aš noriu būti tik suprasta ir išklausyta. Paskutiniu metu “atsisijojo” daug draugų iš mano rato, kurie su manim nebuvo atviri. Kažkodėl dabar tikiu, kad tik šilto ir artimo bendravimo be jokių kaukių galiu tikėtis tik iš savęs. Labai gaila,bet taip jau yra. Labai patiko tavo straipsnis. Nes ji tikra tiesa ir manau,kad jis buvo nuoširdus.

By: What_ever

What_ever — Mon, 02 Feb 2009 22:19:08 +0000

Parašyta teisybė. Norėčiau taip atvirai pabendrauti, kai kitas žmogus mane išklauso. Paprastai būna, kad tik aš išklausau, o mane ignoruoja, nutraukia kalbą, vėl apie save kalba. Tai atveda tik į pyktį ir nenorą bendrauti.

By: Vini

Vini — Sun, 28 Dec 2008 16:48:52 +0000

Yra toks neseniai sukurtas filmas: Vicky, Christina, Barcelona. Jame jaučiama laisvės tikrų jausmų, tikros asmenybės ir tikro gyvenimo idėjos.

By: Susidomėjusi

Susidomėjusi — Sat, 22 Nov 2008 22:25:58 +0000

Man šita tema, visa tai kas buvo suagalvota ir parašyta yra visiška tiesa…Man be galo patiko tai, kas buvo parašyta. Visa tai buvo tiesa…Visa tai priverčia susimastyt…

By: Praeivis

Praeivis — Tue, 21 Oct 2008 11:30:13 +0000

Nuoširdus bendravimas gali būti ir vienkartinis aktas, kai parodoma simpatija
komunikabilumo formoje pašnekovui dėl jo slaptų neverbalinio pobūdžio signalų, priimtų kaip kvietimas pasidalinti mintimis, įspudžiais, jausmais, bet nesiveržiant į gilesnę pažintį ar kitokį įsipareigojimą.