Kai rašosi arba nesirašo
2008 02 17
Kai nesirašo vis laužai galvą ir klausi savęs kam tu tai darai? Ar kitiems nuo tavo rašliavų geriau ar blogiau? O gal viską mesti?
Bet, kai rašosi abejonių nelieka ir tokių klausimų nekyla.
Kategorijos: Mintys Komentarai (14)
Patiko ką perskaitei? Gali palikti komentarą arba užsiprenumeruoti RSS!
February 17, 2008 at 13:34
Pažįstama situacija :)
o tavo, Aurimai, rašiniai tikrai turi išliekamos vertės :)
February 17, 2008 at 15:00
kiek kartų aš šito klausiau.. nesuskaičiuočiau.. bet manau, kai pajusiu, kad vis dėl to užtenka.. tada neberašysiu.. buvo keletas mėnesių per tuos tris metus taip.. bet vis sugrįždavau :)
p.s. aš tau vakar į gmail emeilą parašiau. ar skaitei?
February 17, 2008 at 15:00
Ačiū, Kristina. Aš ir stengiuosi rašyti tai, kas būtų aktualu visada.
February 17, 2008 at 15:08
:) abu vienu metu parašėm komentarą. Sveikinu, tavo komentaras buvo trystukstantasis.
Paštą tikrinausi ne pas save tai neatrašiau. Dabar jau atsakiau.
February 17, 2008 at 15:16
tai mūsų komentarai buvo trystūkstantieji :D nes laikas tai tas pats :) ačiū už sveikinimus :) laukiu tavojo atsakymo irgi.. nes man dabar jau labai įdomu :)
February 17, 2008 at 22:42
Stebiuosi Aurimo sugebėjimu iškelti esminius klausimus. Galiu nuoširdžiai pasakyti – mane tavo rašliavos sušildo. :)
February 18, 2008 at 1:10
Mane sušildė tavo žodžiai :)
February 18, 2008 at 21:30
Jei dar gali- nemesk.
February 18, 2008 at 22:06
Dar galiu :)
February 19, 2008 at 20:46
Na ir puiku ;)
February 19, 2008 at 21:24
Jei jau visai svetimus žmones pritrauki ir sušildai savo mintimis – gal geresnio įvertinimo ar komentaro nereikia?
February 19, 2008 at 22:12
Nereikia. Paskui dar priprasiu.
February 19, 2008 at 23:07
Prie gerų žodžių ir šiltų jausmų nepriprantama. :) Jie būtini kaip patvirtinimas ir palaikymas. Nes net tada, kai jau neberašysi, visada prisiminsi tuos kurie buvo šalia. Tarsi kažkoks įsipareigojimas atsiranda… Gėrio įsipareigojimas.