Tikiu. Nepaprastumas
2009 02 12
Aš tikiu, kad akmuo krenta į žemę, nes labai jos ilgisi. Tikiu, kad vėją sukelia fėjų sparnų plazdenimas. Tikiu, kad mėnulyje gyvena mano draugas, kuriam galiu nusišypsoti ir pamojuoti. Jis valgo šokoladą, marmeladą, ledus ir kitus skanumynus. Visi tai žino. Tikiu, kad per veidrodį galiu patekti į kitą pasaulį ir sutikti ten Alisą. Tikiu, kad vaivorykštės tiltas veda į pasakų šalį, kur nykštukai verda arbatą.
Tikiu…
Kategorijos: Mintys Komentarai (11)
Patiko ką perskaitei? Gali palikti komentarą arba užsiprenumeruoti RSS!
February 13, 2009 at 22:32
Šyptelėjau, atsiminus Alisą.
February 16, 2009 at 13:48
O man patiko mėnulyje gyvenentis draugas :)
April 13, 2009 at 19:59
kaip gražu…
May 23, 2009 at 9:27
O man patiko arbata
June 20, 2009 at 22:02
O man patiko viskas (:
August 2, 2009 at 22:50
Manau, kai taip mastai – viskas buna labai paprasta.
October 12, 2009 at 18:24
Noriu tikėt…
October 28, 2009 at 0:11
Šitie žodžiai tikras gėris :)
November 13, 2009 at 11:53
kuo tiki taip ir gyveni
December 10, 2009 at 16:15
Gražu. Kažkur skaičiau, kad jeigu jūs tikite – jūs galite, jeigu netikite – jūs teisus :)
February 1, 2010 at 20:56
Atsiverčiu ir skaitau, vėl ir vėl, tuomet, kai jaučiu, kad ilgiuosi pasakos tikrumo, tai tas jausmas, kai vaikystėje pasinerdavau į pasakos realybę ir atrodydavo, kad viskas vyksta man ir tas pasaulis dar tikresnis nei realybė…