3 Comments Apie kūrybą ir įkvėpimą

  1. laura

    Tai buvo it kunigo pamokslas… net balsas, tonacija panaši į vieno pažįstamo kunigo….

  2. Dovilė

    O man kilo keletas klausimų… Įdomu, kodėl (raides vieną po kitos) rašantis žmogus kartais sugalvoja tas raides pasakyti ir įrašyti garsą. Ar jam patinka tai, ką girdi, ką ir kaip pasakė. Ar jaučiasi perdavęs žinią, kurią norėjo perduoti. Ar jaučiasi atvėręs širdį. Kodėl nori dalintis su kitais savo parašytomis/pasakytomis mintimis, bet jas sudėlioti žmonės trukdo. Ar tikrai visada ir visi žmonės trukdo…
    Ir, mano nuomone, su pamokslu tai nieko bendra neturi… Juk kalbama ne apie tai, ką reikia daryti kitiems, bet apie tai, kas svarbu konkrečiam žmogui. Apie savo vidinį pasaulį kalbama. O intonacijos jau antraeilis dalykas yra. Pamėginau, ir ne taip lengva kalbėti natūraliai, kai žinai, kad tave (ar pats save) įrašinėja.

Komentuoti