Mėgstamiausios ištraukos

Iš filmų, knygų ir kitur

„…pasaulyje yra daug grožio. Kartais man atrodo, kad aš visa tai matau vienu metu ir to man per daug. Mano širdis prisipildo tarsi balionas, kuris tuoj sprogs. Ir tada aš prisimenu atsipalaiduoti ir nebandyti kabintis į gyvenimą. Ir tada jis teka pro mane kaip lietus. Ir aš jaučiu tik dėkingumą už kiekvieną savo kvailo mažo gyvenimo akimirką…“ Amerikos grožybės

– Yra stiprių jaunų vyrų ir moterų, ir jie nori paaukoti kam nors gyvenimą. Reklama verčia šiuos žmones vaikytis mašinų ir drabužių, kurių jiems nereikia. Ištisos kartos užsiima darbais, kurių nekenčia, tik todėl, kad galėtų nusipirkti tai, ko jiems iš tikrųjų nereikia. Fight club

Apie ką mes galvojame, tą ir sukuriame. Viskas, kas su mumis atsitinka, yra išskirtinai mūsų minčių rezultatas. Kuo dažnesnė ir intensyvesnė mintis, tuo daugiau joje jėgos. Kuo dažniau mąstai, kad sirgsi, tuo dažniau sirgsi. Powerstressmanagement

„Lapė atrodė labai susidomėjusi.

– Kitoje planetoje?
– Taip.
– Ar toje planetoje yra medžiotojų?
– Ne.
– Tai įdomu! O vištų?
– Ne.
– Niekad nebūna viskas kaip reikia,- atsiduso lapė.“ Antuanas de Sent-Egziuperi „Mažasis Princas“

MAŽVYDAS (iškilmingai)

Mėginsime sudėti pirmą žodį.
Klausykitės gerai…Širdim klausykit!
Kai tarsit šitą žodį, tai ant lūpų
Pajusite medaus ir kraujo skonį,
Išgirsit volungę prieš lietų šaukiant,
Užuosit šieno ir liepynų kvapą,
Regėsit baugų debesio šešėlį
Per lauką bėgant…Taigi pamėginkim.

(Skiemenuoja vienas)

„El-ie“ bus „Lie“, „tė-u“ bus „tu“, „vė-a“ bus „va“.
Kartokite! Kartokit ir klausykit.
Tamsoje girdėti neaiškus murmesys

Ar girdit jau?

Skiemenavimas garsėja ir ryškėja. Pakilę nuo stalo, visi priartėja prie Mažvydo

CHORAS
„El-ie“ tai „Lie“, „tė-u“ tai „tu“, „vė-a“ tai „va“…

MAŽVYDAS (šaukia)

Ar girdit?

CHORAS (sunkiai ir nedarniai sudeda iš skiemenų)

Lii-eeet-uvvv-aaa…

MAŽVYDAS

Visi kartu! Dar sykį!

CHORAS (darniau)

Lie-tu-va! Justinas Marcinkevičius drama „Mažvydas“

Buvo kartą, buvo kartą debesis, susitiko kitą, eikim sako, eikim pažiūrėt iš ko žemė padaryta, padaryta iš gėlių, iš keistų dalykų, iš rytų, vakarų, šauniai padaryta, buvo kartą saulė, susitiko lietų, kas ten apačioj gyvena, einam pažiūrėti, ten gyvenam aš ir tu, bet tai dar ne viskas, ten mes turime draugų, o draugai tai viskas.

Danguje, danguje gyvena paukštis, paukštis širdį turi, širdyje, širdyje šviesi diena a, tiems, kurie mus žiūri.

Buvo kartą mėnuo, susitiko žvaigždę, eikim pažiūrėt žemyn ką gi jie ten veikia, kartais šokam kartais mylim, kartais randam stiklo pilį, pienių stogu, aukso vartai, kartais liūdna, bet tik kartais,

Danguje, danguje gyvena paukštis, paukštis širdį turi, širdyje, širdyje šviesi diena a, tiems, kurie mus žiūri,.

Buvo kartą vėjas, susitiko dangų, eikim pasiklaust žmonių ar juos kas aplanko, mus aplanko debesis ir lietus aplanko, mėnuo, saulė ir žvaigždė vaikščioja po dangų.

O danguje, danguje gyvena paukštis, paukštis širdį turi, širdyje, širdyje šviesi diena a, tiems, kurie mus žiūri.

Danguje, danguje gyvena paukštis, paukštis širdį turi, širdyje, širdyje šviesi diena a, tiems, kurie mus žiūri.

LNK Tiems, kurie mus žiūri

ar tikrai tai tiesa,
tavo širdis pykčio pilna.
argi gali taip būt
tu vėl verki vienumoje
neapykanta vėl surišo rankas,
užtemdė akis
ar galėtų kas nors priešui atleist
viską pakeist.

būkim draugais, likim kartu
ranką ištiesk dar nevėlu

ten lauko gale vakar ryte
gimė žmogus
dar jo akyse, pykčio nėra
gal ir nebus.
mes buvom tokie, mes vis dar tokie
prisipažink!

mes niekada negyvensim tam kad kariaut
nestatysim to ką po to reikėtų griaut
ir jeigu nori būti ten kur daug tokių
pačių kaip tu
ateik arčiau mes pabandysime dainuoti kartu

būkim draugais, likim kartu
ranką ištiesk dar nevėlu

šiandien džiaugsmo diena
ir dar niekada nebuvo šviesiau
šiandien paukščių pulkai sugrįžo namo
nes čia jiems geriau
ir nesvarbu kas tu toks
ar kas tu tokia
svarbus, kad esi čia
šiandien visko pradžia
tavo ranka – mano delne.

būkim draugais, likim kartu
ranką ištiesk dar nevėlu

Andrius Mamontovas Būkim draugais
Kai aplink šalta žiema
Ir lange tamsu
Baltas sapnas nusileis
Miegok ir nepabusk
Jis minkšta ranka
Tyliai pasibels
Į namų duris
Jis apklos tave
Savo šiluma
Vasarą primins
Primins kaip po saulėtą pievą
Vėjas braidė
Dabino galvą gėlėmis
Ir kaip banga nuplauna smėlį
Nuo tavo rankų
Tyliai užmerk akis
Lekia sapnai su balta pūga
Beldžias kažkas į duris
Tai – pas tave

Nebeklausk kur dingsta pėdos
Jas seniai užklojo sniegas
Nebeklaus ar sapnui šalta
Einant pas tave
Miega vėjas jau
Ir baltos snaigės
Ir kažkur sustoja laikas
Užsimerk ir šiltas sapnas

Vasarą primins
Tai pas tave
einu atverti jas
užmerk akis ir lauk

Pelenai „Lopšinė“

„Kai angelas atsisveikina su naujai gimusiuoju, jis paliečia pirštu jo veidą, kad atvykėlis į žemę neprisimintų dangaus. Štai kodėl tarp nosies ir viršutinės lūpos įspaustas griovelis.“

Antanas Škėma „Balta drobulė“

„Impossible is just a big word thrown around by small men who find it
easier to live in the world they’ve been given than to explore the power
they have to change it. Impossible is not a fact. It’s an opinion.
Impossible is not a declaration. It’s a dare. Impossible is potential.
Impossible is temporary.

Impossible is nothing.“
Adidas

Dienos keičia dienas lyg pianino klavišai
Baltuosius karts nuo karto perkerta juodų klavišų nišos
Jos pinasi ir rišas
Nebodamos iš naujo bando
Šiandiena tau atrieks sėkmės
O man išplėš ant žando randą
Kiekviena krantą, kiekviena kartą
Neatkartojamų peizažų aplinkybės varto
Mes mokam būti vyrais
O būna tampam klounais
Kai nulinčiuojame savus ir tikim daunais
Tada galvojam kad sėkmė pamišusi
O gal sumišusi
O gal ant visko braukus, užsimiršusi
Tokiem kaip tu galvoji
Jai paprasčiausiai neužtenka laiko
Pasaulis vis geriau šaudo
Vis blogiau skaito
Niekše, nelieski vaiko
Ir to, kuris kas diena tam vaikui duona raiko
Kad spindulys vilties
Nors truputėli šviestų
Jie jau surinko akmenis neliesk jų
Ir šitos gatvės taps
Nebe tokios purvinos
Kai norintys kalbėti
Pradės kalbėti burna
Kai įtikės
Yra daugiau nei iki šiolei rado
Tik švino pūką, sausą vandenį
Ir kartų medų…G&G Sindikatas

Realybė – tai duotybė. Jos negali ignoruoti. Negali veikti nejausdamas pagrindo po kojom. Turi stebėti pasaulį ir rinktis. Keisti stebėjimo taškus ir išvengti pasikartojimo. Tokiu būdu gauti vis kitokį rezultatą ir taip būti priekyje. Būti matomas.Nepakanka imituoti žingsnį. Jį reikia žengti. Kad visada būtum priekyje.

…mąstyti ne vien apie tai, kas yra, bet ir apie tai, kas galėtų būti…

…pasikliauti nuojauta ir tikėti stebuklu…

…be vaizduotės neįmanoma judėti į priekį…

Mąstyk kitaip.

…veidai tų, kurie nebijojo keisti pasaulio…

TBWA\VIDEVITA

you hope, and you dream
but you never believe that
something is going to happen for you
not like it does in the movies
and when it actually does
you expect it to feel different
more visirale
more real
i was waiting for it to hit me

i still believe in paradise
but now at least i know it’s not some place you can look for
cause it’s not where you go
it’s how you feel for a moment in your life
and if you find that moment it lasts forever

The Beach

Tie, kas rašo, kas kuria didį iš mažo
Po kruopelę, po tašką
Nesvyruoja ir nesiblaško
Nedvejoja, nesitaško tuščiai, tu žinai
Tie kas rašo, jie gyvens amžinai

…..

Tie, kas tiki lyg būtų paskutinė diena
Tie, kas kuria lyg būtų paskutinė daina
Tie, kas rašo lyg būtų paskutinė tema
Hey-hey, jie gyvens amžinai

„Tiems, kas rašo“ G&G Sindikatas

When you are physically strong, fit and energetic, it changes you. It gives you a confidence that you can achieve just about anything in life. Roger Haeske

Krentame?
Labai malonu, kad jūs čia atėjote. Gal kartais geriau, jei neateitumėte. Nes kai ateinate, reikia kažką duoti, o duoti nėra ko, nes viską, ko jūs ieškote, galite rasti pažiūrėję į veidrodį. Žiūrėti reikia įdėmiai, galbūt ryte, ir klausti: O kas čia stovi prieš mane? Tai ir viskas, ką mes darome.
Gyvenime turi būti kažkokia kančia, turi būti kažkokia netektis, turi būti nelaimės, kažkas sukrečiančio, kad atsibustume ir sakytume: Kam tos dvi rankos? Kam tos dvi kojos? Kam tas kūnelis? Kas man jį davė, ką su juo reikia daryti? Gal šokti per langą?
Mes visi jau iššokome. Tiktai klausimas, iš kelinto aukšto? Gal nuo milijoninio? Krentame 65 metus, krentame 75 metus, bet visi krentame ir vieną dieną – baff…. ir nėra mūsų.
Bet krisdami kažko dar norime, dar į kišenes kemšame, dar graibome, dar nesuvokiame savo kritimo. Aišku, kai krentame iš devinto aukšto, greitai suvokiame: aaa… – ir nėra mūsų. Bet jeigu krentame iš milijoninio aukšto… achch… – miegame, nes dar negreitai.
Kai šitai suvokiame, tada galvojame: Oi, greitai tėkšiuos.
Kaip čia yra? Kodėl mane mama išmetė per langą į šį pasaulį? Nenorėdama, su meile, su didele meile, bet per langą (juokas salėje).
Tai tokie klausimai. Galbūt juokinga, galbūt ir ne, kai tai supranti. Gal dabar atrodo kitaip. Bet kai ilgai pamedituoji, pasėdi kalnuose, atrodo kitaip.
Atvykome iš Korėjos. Kai aš, lietuvis, nuvykau į Korėją, visi korėjiečiai juokėsi iš manęs. Dabar atvažiavome į Lietuvą ir vėl visi juokiasi, kad aš taip atrodau. Supranti, kad niekur nesi savas. Bet ir gerai. Neturi nieko, ką galėtum turėti…

Dzen’o vienuolio iš Pietų Korėjos (kauniečio) mintys; 2006 lapkritis

2 Comments Mėgstamiausios ištraukos

  1. Gyvybes Draudimas

    Gražios citatos…iš tiesų yra tiek daug lietuviškų dainų su nuostabiais žodžiais, tačiau toli gražu ne visos jos pasiekia platų klausytojų kiekį…kaip ir eilės – ne visos gražios eilės būna perskaitytos daugumos.

Komentuoti