Žmonės yra skirtingai jautrūs – vienų niekas niekada neerzina ir neišmuša iš pusiausvyros, o kiti itin jautriai reaguoja į gyvenimo pokyčius, situacijas, emocingus pokalbius, net nekaltas replikas. Ar pernelyg didelis jautrumas yra trūkumas, keliantis daugiau problemų? O galbūt gamtos dovana, suteikianti kitokių privalumų?

Ką reiškia būti itin jautriu žmogumi?

Turbūt nesuklysiu sakydama, kad mūsų visuomenėje itin didelis jautrumas nėra laikomas idealiu dalyku, neretas labai jautrus žmogus girdi: „Nebūk stabdis“, „Baik čia raudoti“ ir pan. Jautriais paprastai įvardijami greitai pravirkstantys vaikai ir moterys, liejančios ašaras per kiekvieną melodramą; jautriais pavadinami ir tie, kurie, pavyzdžiui, negali nešioti vilnonių drabužių, nes „jie kanda“, ar naktį tamsoje bijo išeiti į lauką… Ką iš tiesų reiškia apibūdinimas „itin jautrus žmogus“?

Psichologas Aurimas Gudas sako, kad būti itin jautriam reiškia turėti „ploną odą“. „Tokie žmonės yra linkę prieš ką nors sakydami ar darydami pagalvoti. Jie labiau pastebi smulkmenas mene, aplinkoje ar žmonių veido mimikoje. Jie išgyvena itin stiprius jausmus, yra labiau empatiški. Juos itin veikia aplinkinių nuotaikos, triukšminga aplinka sekina. Jiems reikia daugiau laiko skirti poilsiui. Jautriems žmonėms sunku žiūrėti smurtinius ar baisius kino filmus, stebėti žiaurų elgesį su gyvūnais ar žmonėmis. Jie nekenčia skubėjimo. Jautriems žmonėms dažnai yra būdingas ir perfekcionizmas. Vidinis jų pasaulis gyvas ir įdomus, jiems sekasi su kūryba susijusios profesijos, tokios kaip rašymas, muzika ar menai. Itin jautrūs žmonės sunkiau nei kiti susitaiko su pokyčiais, lengviau pravirksta, juos lengviau įžeisti, nes jautriau reaguoja į kritiką“, – vardija jautrių žmonių savybes pašnekovas.  

Stereotipai ar tiesa?

Nuo senų laikų vyrauja nuomonė, kad moterys yra daug jautresnės nei vyrai, tačiau psichologas A. Gudas paneigia šį mitą: „Tai – stereotipas. Kas penktas žmogus pasaulyje yra jautrus. Jautrių vyrų yra lygiai tiek pat kaip ir moterų. Svarbiausią vaidmenį čia lemia lyčių skirtumai. Moteris, pavadinta jautria, gali tai priimti kaip pagyrimą, o vyras į tokią pačią situaciją gali sureaguoti kaip į įžeidimą. Visuomenė labiau priima jautrias, emocionalias moteris ir leidžia joms laisvai reikšti savo emocijas, o vyrams telieka slopinti savo jausmus, slėpti jautrumą. Daugybė vyrų užaugo auklėjami diegiant supratimą, kad jie – stiprioji lytis, kuri niekada neverkia. Mintis, kad ir vyrams nesigėdijant galima verkti, dar yra labai nauja, ir ne visi ją įsileidžia.“

Visuomenėje gana paplitęs įsitikinimas, kad jautriems žmonėms gyventi kur kas sunkiau, didžioji jų dauguma yra psichologų ar psichoterapeutų klientai. Ar tai – tiesa? „Negaliu kalbėti už visus, bet bent jau pas mane gana didelė klientų dalis yra jautrūs, – sako A. Gudas. – Tai žinau, nes pats jų paklausiu ir dažniausiai sulaukiu teigiamo atsakymo. Jautrūs žmonės iš psichologinių konsultacijų arba psichoterapijos pasiima sau daugiau naudos nei atsparieji. O jautrių žmonių yra daug ne vien tik klientų tarpe, bet ir tarp pačių psichologų ir psichoterapeutų, nes literatūroje apie jautrumą psichologija ir psichoterapija dažnai nurodomos kaip jautriems žmonėms labai tinkančios sritys. Kita terpė, kur galima sutikti daug jautrių žmonių, yra menininkai.“

Vieni žmonės yra labiau socialūs ir linkę bendrauti, turintys daug draugų, jie vadinami ekstravertais, o kiti – introvertai, labiau susitelkę į savo vidinį pasaulį, uždaresni, drovesni, mėgstantys būti vienumoje. Ar itin jautrus asmuo yra tolygu introvertas? Psichologo A. Gudo teigimu, nors introversija ir jautrumas yra stipriai susiję, tai nėra tas pats, nes žmogus gali būti introvertas ir visiškai nejautrus. 70 proc. jautrių žmonių yra introvertai, o likę 30 proc. ekstravertai.

Amerikiečių psichoterapeutė Elaine N. Aron, daug metų tyrinėjanti padidėjusį jautrumą, teigia, kad šią savybę ateidami į pasaulį atsineša 15–20 proc. žmonių. Ir tai, kaip vaikas bus auginamas, lems, ar ateityje jis susidurs su didelėmis emocinėmis problemomis, ar užaugs jautria ir empatiška asmenybe. Psichologo A. Gudo manymu, kuo daugiau meilės vaikas sulauks iš tėvų, tuo lengviau jam bus suaugus. „Į jautrumą aš žiūriu kaip į įgimtą, fiziologinį dalyką. Žmogų jautrų daro jo jautri nervų sistema, ir joks auklėjimas nepajėgus jos pakeisti. Kitaip sakant, jei gimei jautriu žmogumi, tokiu ir liksi. Tėvai, žinodami, kad augina jautrius vaikus, turėtų juos kitaip ir auklėti. Visų pirma neturėtų ant jų šaukti, pašiepti jų jautrumo, o jeigu nesusivaldo – privalėtų vaikų atsiprašyti“, – sako pašnekovas.  

Kada jautriesiems sunku darbe    

Darbe žmogus praleidžia gana didelę dalį laiko, ir tai, kaip ten jaučiasi, neabejotinai turi įtakos jo psichinei savijautai. Pasak A. Gudo, jautriems žmonėms gali būti sunku dirbti atviroje erdvėje, kurioje yra daug darbuotojų ir nėra privatumo: „Tokiose vietose jiems susikaupti gali trukdyti pašaliniai garsai ir nuolat juos užkalbinantys kolegos. Jautrūs žmonės dažnai būna jautrūs ir pašaliniams garsams, todėl vargu ar galėtų dirbti tokiose vietose, kur garsiai kaukši staklės ar kiti įrenginiai. Jautriems žmonėms gali būti sunku, jei darbovietėje vyrauja mobingas, toksiška aplinka, nuolat rezgamos įvairiausios intrigos ir dramos, dažni konfliktai ar konfrontacijos. Jautriems žmonėms netinka ir toks darbas, kuriame vyksta aštri konkurencija ar gresia didelė rizika. Jautrūs žmonės nemėgsta būti skubinami, todėl darbas, reikalaujantis nuolat išlaikyti greitą tempą, ne jiems. Jautrioms asmenybėms svarbu jausti, kad tai, ką jos daro, yra prasminga ir veda į aiškų tikslą. Taip pat jautrūs žmonės niekada nedirbtų tokių darbų, kurie daro žalą visuomenei arba prasilenkia su jų išpažįstamomis vertybėmis.“

Tobulumo siekis ir kiti privalumai

Psichologas pastebi, kad itin jautriems žmonėms darbe problemų gali kilti, kai į jų jautrumą neatsižvelgiama arba žiūrima vien tik kaip į trūkumą: „Tačiau vadovai gali daug laimėti, jei pradėtų jautrių žmonių klausti, kaip būtų galima pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, ir veiktų pagal tai, ką išgirdo, kad ir kaip keistai tai jiems skambėtų. Jautrūs žmonės yra sąžiningi darbuotojai.“

Anot pašnekovo, dėl jiems būdingo perfekcionizmo, polinkio per daug įnikti į darbus, negebėjimo atsiriboti nuo streso, jautrūs žmonės yra labiau linkę perdegti. „Kita vertus, jie gali būti geresni darbuotojai, nes nuolat siekia tobulumo. Pastebi detales, kurių kiti nemato, todėl gali užkirsti kelią mažai problemai virsti didele problema. Jautrūs žmonės ieško sprendimų, kurie yra tinkami visai grupei. Dėl stiprios intuicijos jie gali nujausti pavojų ar grėsmę gyvybei ir padėti ją išsaugoti. Jie gerai jaučia kitų emocijas, todėl gali būti puikūs lyderiai, mentoriai ar tarpininkai konfliktinėse situacijose. Jautrūs žmonės paprastai turi aukštą emocinį intelektą, jiems būdingas gilus mąstymas – viską apmąsto kruopščiai, įžvelgia detales, kurių kiti nepastebi, ir priima subtilesnius, išmintingesnius sprendimus“, – atskleidžia jautriųjų pranašumus psichologas A. Gudas ir priduria, kaddaugumai jautrių žmonių puikiai sekasi su globa susiję darbai, pavyzdžiui, mokytojo, gydytojo, slaugytojo, dvasininko, vaikų ar senelių globėjo ir pan.

Nepaviršutiniški santykiuose

Jautrūs žmonės, kaip socialinės būtybės, jaučia poreikį ir troškimą šlietis prie kitų. Beje, psichoterapeutės E. N. Aron tyrimas atskleidė, kad stipri, deginanti meilė jautrius žmones užklumpa dažniau (nors kai kurie tvirtina sau niekada nepamilsiantys) ir neretai būna be atsako… „Jei jautraus žmogaus sutuoktinis nėra jautrus, jautrus partneris privalo turėti bent vieną jautrų draugą, kuriam galėtų išsipasakoti, pasidalinti savo sunkumais, bėdomis, rūpesčiais. To padaryti su nejautriu žmogumi gali ir nepavykti, nes atspariajam tos problemos gali pasirodyti per menkos, kad apie jas iš viso reikėtų kalbėti“, – sako psichologas A. Gudas.

Jo teigimu, jautriai asmenybei svarbu susirasti žmogų, panašų į save, kuris į problemas žvelgtų panašiai, dalytųsi jaudinančiais išgyvenimais – tai leistų konfliktus sumažinti iki minimumo.

„Jautrūs žmonės gali labai vengti konfliktų, nes konfliktai juos slegia labiau nei atspariuosius. Todėl jautrieji gali ilgą laiką kentėti ir nepasakyti, kas jiems nepatinka. O visa tai ilgainiui priveda prie nepasitenkinimo santykiais. Bet taip elgdamiesi jautrieji tik kenkia sau ir neleidžia kitam žmogui pažinti, koks jis iš tikrųjų yra, – kalba pašnekovas. – Jautrūs žmonės gali dažniau įsižeisti dėl pasakytų žodžių. Paprastai jie stipriai išgyvena tiek savo, tiek partnerio emocijas, todėl gali greičiau pavargti nuo intensyvių santykių dinamikos. Jeigu taip nutiktų, jautriam žmogui būtina pabūti vienam, kad atkurtų savo energijos resursus. Jei kitas nesupras, kad jautriam partneriui tai gyvybiškai svarbu, pyks dėl jo atsitraukimo, gali kilti konfliktas.“

Psichologo A. Gudo teigimu, jautrūs žmonės yra labai mylintys ir gali būti puikūs romantiniai partneriai arba nuoširdūs draugai, kurie nepalieka bėdoje, moka išklausyti ir paguosti. Jautrūs žmonės nepasitenkina paviršutiniškais santykiais, geba kurti prasmingus, gilius santykius, nes jiems svarbu autentiškumas ir artumas. Jautrūs žmonės padeda aplinkiniams pasijusti išgirstiems ir suprastiems.

Jautrumą priimkime kaip dovaną

Psichologas A. Gudas įsitikinęs, kad savo jautrumą reikia priimti kaip dovaną ir nebandyti jo kontroliuoti. „Manau, kad kontroliuoti nelabai pavyks, o jausmų slopinimas atneš tik žalą sveikatai, ir tik laiko klausimas, kada užgniaužti jausmai prasiverš jums nepatogiu metu ir socialiai nepriimtinu būdu. Leiskime sau būti jautriems ir jausti visus jausmus, tiek malonius, tiek nemalonius, nes visos kitos strategijos tiesiog neveikia. Nuo jausmų ir savo jautrumo nepabėgsi. Kuo didesnis jautrumas, tuo didesnis kūrybingumas, empatija, pastabumas. Be vieno negali turėti kito. Netgi yra duomenų, kad didesnis jautrumas stipriai susijęs su aukštesniu intelekto koeficientu. Jei slepiame savo jautrumą, neleidžiame kitiems pažinti tikrojo tavęs. Žinoma, jautrumas turi ir trūkumų: jautrieji lengviau įsižeidžia, bet jie yra labai užjaučiantys, mylintys, aistringi žmonės“, – sako psichologas.

Kalbino Dalia Aleknienė. Straipsnis publikuotas žurnale „Savaitė“.