Nors sunkmetis diktuoja naujas dovanų pirkimo tendencijas, gyventojų apklausa rodo, kad tik 14 proc. lietuvių neketina jų pirkti, o kiti pasiryžę išleisti kiek pernai ar net daugiau. Kalėdinio dovanojimo tradicija jau daugybę metų įsišaknijusi mūsų sąmonėje ir be jos neapsieisime. Kokia kalėdinių dovanų pirkimo prasmė?
Artėjant Kalėdoms, daugybė žmonių dėl dovanų visai pameta galvas – ieškodami artimajam, draugui, kolegai patiksiančios išskirtinės dovanos, blaškosi po sausakimšus prekybos centrus, naršo elektroninėse parduotuvėse, nes… „juk nepadėsi vokelio su pinigais po eglute“. Ar apskritai reikalingos dovanos? Juk jos kainuoja pinigus ir laiką, kurio šiandien daugeliui taip trūksta.
„Vokelius su pinigais dėti po eglute nėra įprasta, bet man tokia dovana visai patiktų,– sako psichologas Aurimas Gudas. – Jei esi suaugęs ir per Kalėdas negausi dovanų, manau, kad pernelyg nenuliūsi. Ypač jei apie tai buvo iš anksto susitarta. Tačiau, jeigu tai nutiktų vaikams, jiems būtų graudu. Juk kiekvienas mažylis ar kiek paūgėjęs vaikas tikisi kažką gauti per Kalėdas. Gerai, jog yra pasaulio organizacijų, tokių kaip „Samariečio krepšys“, kurios rūpinasi, kad vaikai neliktų be dovanų. Vien Lietuvoje ši organizacija jau išdalino per 300 tūkstančių dovanėlių.“
O kalbant apie laiką, psichologo teigimu, jeigu jo trūksta dovanoms gaminti ar pirkti, vertėtų susimąstyti: gal esate labiau užsiėmęs nei turėtumėte? „Manau, kad čia prioritetų klausimas. Jei žmogui svarbūs santykiai su artimaisiais, jis atras laiko.“ Dovanojimo džiaugsmas yra vienas iš giliausių žmogaus džiaugsmų. Mokslinės studijos rodo, kad dovanojantys žmonės yra laimingesni už asmenis, nepasižyminčius šia savybe, nes tai, ką duodame ar darome dėl kitų nesitikėdami jokio atlygio, mus daro laimingus.
Smagu suteikti džiaugsmo kitam
Kuo svarbus žmogui dovanos ieškojimas, įteikimas? Kokius jausmus tai kelia dovanojančiajam? „Jeigu dovanos ieškoma tik iš pareigos, tai jos ieškojimas ir įteikimas gal ir nesuteiks daug malonumo, bet jeigu siekiama kitam suteikti džiaugsmo, tai ir dovanojantįjį aplankys malonūs jausmai. Palaimingiau duoti negu gauti. Duodami mes gauname. Kai duodame, smegenys išskiria hormonus – endorfinus, kurie leidžia pajusti lengvą euforiją, ir oksitociną, kuris skatina socialiai pozityvų elgesį. Davimas gerina sveikatą, mažina stresą, kuria geresnius santykius ir skatina kitus elgtis panašiai“, – sako psichologas A. Gudas.
Jau ruošdami dovanėlę – ją pirkdami ar kurdami, gamindami savo rankomis, išgyvename teigiamas emocijas, galvojame apie tą žmogų, prisimename su juo susijusius smagius nutikimus ir pan. Tai svarbi dovanojimo reikšmė, ypač todėl, kad mūsų šalyje labiau įprasta puoselėti niūrius jausmus. „Mes, lietuviai, kažkodėl labiau linkę raudoti ir dūsauti. Mieliau renkamės į laidotuves, prisipirkę gedulingų vainikų, nei perkame gėles gyviesiems…“ – rašo psichologė Lina Vėželienė knygoje „Žuvis medyje“.
„Manau, kad visa tai daroma iš tradicijos, o tradicijas sunku panaikinti. Ėjimas į laidotuves dažniausiai būna nemalonus procesas, ir gali atrodyti, kad į jas atėjęs be vainiko ar gėlės jausiesi taip pat kaip į gimtadienį atėjęs be dovanos. Bet ar velioniui reikia gėlių? Žinoma, kad ne. Man atrodo, kad gėlėmis stengiamasi maskuoti mirties bjaurumą. O kad mūsų laiptinės ir kiemai būtų taip sutvarkyti, kaip dažnai būna išpuoselėtos kapinės. Vertėtų suvokti, kad gerumą žmonėms reikia rodyti, kol jie gyvi, nes paskui bus per vėlu“, – dalijasi pamąstymais A. Gudas.
Geriau mažiau, bet nuoširdžiai
Sveikindami Kalėdų proga, linkime laimės, džiaugsmo, sveikatos, pinigų, ir patys sulaukiame tokių palinkėjimų. Tik ar susimąstome, kur slypi ta tikroji laimė ir džiaugsmas? Tai, kas džiugino vakar, kitą dieną gali pasirodyti nesvarbu. Kažkur skaičiau istoriją apie išminčių, kuris garsėjo gerais patarimais ir pamokymais. Vienas jaunuolis susapnavo, kad tas išminčius padovanosiąs jam brangų perlą. Po ilgų dvejonių jaunas žmogus išdrįso nueiti pas išminčių ir papasakoti sapną. Išklausęs jaunuolį, žilagalvis nusišypsojo, nuėjo į savo kambarėlį ir grįžęs padovanojo jam perlą. Kiek džiaugsmo buvo gavus dovanų tokį brangų daiktą! Kelis mėnesius jaunuolis dėliojo perlą įvairiose namų vietose ir gėrėjosi jo žėrėjimu, bet vėliau brangakmenis ėmė nebedžiuginti. Kaip tai gali būti!? – susimąstė jaunuolis…
Ne viskas matuojama pinigais. Kartais šiltai ir nuoširdžiai ištartas žodis, kuris nieko nekainuoja, gali būti vertingesnis už brangų daiktą. Juk ar nenuostabu prieš Kalėdas gauti žinutę telefonu ar išvysti sveikinimo žodžius socialiniuose tinkluose? (Atvirukų su padabintomis žaliaskarėmis laikai jau praėjo.) Tiesa, kartais būna parašytas vienintelis žodis: „Sveikinu!“. „Pažįstu žmonių, kuriuos pykdo vieno žodžio sveikinimai. Jie sako: „Tik tiek sugebėjai parašyti. Tik tiek aš tau reiškiu?“ Aš manau, kad paprastutis „Sveikinu“ yra geriau nei nieko. Visgi žmogus prisiminė, ir tai svarbu. Ne visi mes poetai, kad kurtume eiles ar rašytume ilgus sveikinimo tekstus. Geriau mažiau, bet nuoširdžiai. Kalėdinis laikotarpis yra gera proga ugdyti dėkingumą, džiaugtis ir trumpais sveikinimais, nes dėkingumas – greičiausias kelias į laimę“, – sako psichologas A. Gudas.
Svarbiausia – daryti gera
Sakoma, kad dovana – tai lyg lakmuso popierėlis, rodantis ją įteikiančio žmogaus požiūrį į artimuosius, draugus, kolegas. Ar verta nusiminti, jei dovana nepatiko, manyti, kad jos įteikėjui mažai rūpite ir pan.? Pasak psichologo A. Gudo, apie žmogų daugiau pasako jo veiksmai ir žodžiai, ne vien jo dovanojamos dovanos. „Juolab kad parinkti tinkamą dovaną tikrai sunku. Reikia visus metus įdėmiai stebėti ir klausyti, ko žmogus norėtų, kas jį pradžiugintų. Gaudamas dovaną, žmogus nori jausti, kad ji buvo skirta būtent jam, kad jis tikrai rūpi. O tai parodo ne tik kruopščiai atrinkta, bet ir gražiai supakuota dovana, tarkim, įvyniota į mėgstamiausią dovanos gavėjo spalvos popierių“, – kalba pašnekovas ir priduria, kad naudinga prie dovanojamo daikto pridėti pirkimo čekį, kad nepatikusią dovaną būtų galima grąžinti.
Didžiosios žiemos šventės asocijuojasi su altruizmu, rengiamos įvairios gerumo akcijos, skamba raginimai pagalvoti apie vargstančius, kenčiančius, likimo nuskriaustus žmones ir padovanoti jiems kruopelę džiaugsmo, šilumos. Jei leidžia galimybės, nesunku nupirkti mažmožių ar atiduoti nenaudojamus žaislus našlaičiams, nuvežti produktų senelių namams, įteikti krepšelį skanėstų vienišam kaimynui ir pan. Ką byloja tokios dovanos?
„Šie geri darbai paramos gavėjams primena, kad Žemė nėra jau tokia bloga vieta. Manau, kad raginimų daryti gera turėtų būti ne vien tik artėjant Kalėdoms. Žmonės vargsta ne vien tik gruodžio mėnesiais“, – sako A. Gudas.
Skirtingiems žmonėms – skirtingos dovanos
Dovana dažniausiai siejama su materialumu, tam tikra nauda, tačiau ji gali būti ne tik į blizgų popierių suvyniotas daiktas, bet ir apkabinimas, išreiškiant supratimą ir atjautą, padrąsinimą, ar šypsena, dėkingumas ir palinkėjimas, geras žodis. Ar svarbios tokios – dvasinės – dovanos? Juk, ko gero, tikrai ne kiekvienas jas suprastų ir vertintų? „Skirtingiems žmonėms – skirtingos ir dovanos. Nėra tokių dovanų, kurios tiktų visiems. Sokratas, praėjęs pro turgų, pasakė: „Kiek dalykų, kurių man nereikia.“ Jis būtų neapsidžiaugęs, jeigu jam kas nors padovanotų kažką materialaus. Tokių sokratų esama ir šiandien“, – įsitikinęs psichologas A. Gudas.
Jo žodžiais, tinkamą dovaną lengviausia išrinkti, kai žinai kito žmogaus meilės kalbą. „Jeigu meilės kalba yra laikas kartu, jam patiks, jeigu laiką skirsite tik jam. Tai gali būti romantiška vakarienė, pasivaikščiojimas parke ar nuoširdus pokalbis prie arbatos puodelio. Prisilietimus mėgstantiems žmonėms patiks apsikabinimai, paplekšnojimai per petį, masažai. Dovanų meilės kalbą suprantantiems žmonėms patiks, jei padovanosite materialią dovaną. Tai nebūtinai turi būti naujausias išmanusis telefonas, tiks ir jūsų pagamintas rankdarbis. Žmonės, kuriems patinka jūsų pagalba, džiaugsis, jei padėsite atlikti namų ruošos, pasirengimo šventėms darbus, atnešite pusryčius į lovą. O negalintiems gyventi be palaikymo žodžių turėtų patikti atvirukai, slapti rašteliai su padrąsinančiais žodžiais, komplimentai, šilti žodžiai, poezija“, – kalba pašnekovas.
Prieš perkant – pagalvoti
Pastaruoju metu daug kalbama apie ekologiją, gamtos išsaugojimą, o dovanų pirkimas neprisideda prie aplinkos tausojimo. Juk, be dovanos, perkame ir pakavimo popierių, juosteles, kaspinėlius, kurie iškart atsiduria šiukšliadėžėse. Būtent dėl sąmoningumo gal ir neprasminga ieškoti kalėdinių dovanų?
„Jei esate vietoje, kur naudojami vienkartiniai popieriniai rankšluosčiai, prieš jų atsiplėšdami, maždaug 12 kartų šlapias rankas nukratykite į kriauklę. Tada joms nusisausinti užteks vieno popierinio rankšluosčio lapo. Šis paprastas pratimas per ilgą laiką padės jums sutaupyti daug popieriaus ir prieš Kalėdas galėsite naudoti pakavimo popierių be sąžinės graužimo. O įvairios juostelės ir kaspinėliai nėra jau tokie populiarūs, kad keltų grėsmę aplinkai. Man labiau nerimą kelia pasaulio Kalėdų senelio – Kinijos gaminamas nekokybiškas šlamštas, kuris greitai keliauja į šiukšlių dėžę. Jie nenustos tai gaminti, jeigu mes ir toliau pirksime. Todėl prieš ką nors perkant reikėtų pagalvoti, ar to tikrai reikia “, – sako psichologas A. Gudas.
Išties gana dažnai mes patys negalime logiškai paaiškinti, kodėl prisipirkome visai neplanuotų daiktų, nes sprendimas pirkti gimsta spontaniškai mūsų pasąmonėje. Užsinorėjus kokio nors daikto, anot psichologo, būtų pravartu mėnesį palaukti, kad įsitikintume, ar tikrai to mums reikia, ir išvengtume spontaniško pirkimo: „Tokiu būdu ugdysime valią, kantrybę ir suteiksime sau daugiau džiugaus laukimo.“
Kalbino Dalia Aleknienė. Straipsnis publikuotas žurnale „Savaitė“.