Ar sugebi mylėti?

Ar sugebi mylėti?

Nepaprastos paprastų žmonių istorijos.
„…kasdienėse paprastų žmonių dramose tai ko nematai tarp reklamų ekranuose…“ Svaras

Remigijus dirbo oro uoste, aptarnaudavo iškeliaujančius žmones. Būdavo tokių, kurie stodavo į jo aptarnaujamą eilę, nors ji būdavo ilgesnė. Taip jie darydavo matydami su kokia ugnele ir meile jis dirba savo darbą. Kaip jis maloniai elgiasi su žmonėmis. Grįžęs namo Remigijus turėdavo daugiau jėgų nei darbą pradėdamas.
Ar sugebi taip mylėti savo darbą?

Danielės brolis Dionizas vedė, abu su žmona Neringa dirbo savo darbus. Ilgainiui pastebėjo, kad vienas kitam lieka vis mažiau laiko, kad jų santykiai vėsta. Abu metė darbus. Dabar gyvena palapinėje prie tvenkinio.
Ar sugebate taip mylėti vienas kitą?

Laimos tėvai kartais naktimis užsimanydavo paįvairinti savo ir kitų gyvenimus. Susirinkdavo visus vaikus ir visi kartu išeidavo į mišką. Ten ant laužo virdavo ramunėlių arbatą.
Ar sugebi taip mylėti savo vaikus?

17 Comments Ar sugebi mylėti?

  1. Justinas Beinorius

    Atrodo taip paprasta, bet kartu ir taip nuostabu..

  2. milda

    kai būdavau maža laukdama tėčio grįžtančio iš darbo kartais užmigdavau prie durų…

  3. Laima

    Manau, kad tiek mano tėvai, tiek kitų istorijų herojai myli ne tik darbą, sutuoktinį ar vaikus… Jie myli gyvenimą. Apskritai žmonės mylintys gyvenimą sugeba sukurti ir išgyventi daugybę gražių akimirkų bei suteikti labai daug laimės savo artimiesiems. Tai nuostabu dar ir dėl to kad meilė yra užkrečiamas dalykas:)

  4. Pingback: Blogorama #338 : nežinau.lt

  5. margariux

    vat po darbo ir aš taip dažnai jaučiuosi :) daugiau jėgų turiu.. :) ir labai džiaugiuosi kai reikia važiuoti į paskaitas.. (jei jų nebūna, būna liūdna)..

  6. Edvinas

    Labai priklauso nuo požiūrio į gyvenimą. Kartais nutinka tokie dalykai, kad apie meilę darbui tikrai sunku pagalvoti. O neretai ir viską mylėdamas nudegi daug labiau… :)

  7. Silduzytee

    Aš čia šiek tiek ne i temą, bet dar niekur nemačiau tokio jėgiško aprašymo apie save. Super. :)

  8. Saulius

    Mylėk dangų, žemę, žmones, jūrą paukščius, snaiges…ir pajusi gyvenimo pilnatvę. Kiekvieną dieną reikia džiaugtis tuo, kad sugebi mylėti, nes ar gali būti skurdesnis, nelaimingesnis žmogus už tą, kuris vietoj širdies nešioja akmenį.

  9. Antibalta

    O tai ką daryti tiems, kuriems ta laimė (prakeiksmas) myleti nenusišypsojo? Ar jie dėl to yra šiek tiek mažiau žmonės?
    Aš atsiprašau dėl negatyvaus pozytyvaus teksto komentaro :)

  10. Antibalta

    Aš ne apie save. Aš šypsausi. Bet yra daugybė tokių, dėl kurių skauda…

  11. Kamilė

    Visada tokių bus. Visokių yra visokių reikia. Įsivaizduoji, jei tavo dėka tokio žmogaus veide atsirastų šypsena? Juk jau tai yra mažas laimėjimas:}

  12. Puselė

    Sveiki. Manau, nesuklysiu rašydama čia ir papasakodama savo istorija… Esu panele, 20metų ir turiu pakankamai patirties meilės srityje. Seniau galvojau, kad sugebu ir moku mylėti, bet klydau. Prisirišdavau prie žmogaus ir pamiršdavau save, nemylėjau savęs, o tik jį. Bet tai buvo ne meilė. Mes išsiskyrėm (jis mane išdavė su kita)… Sutikau kitą žmogų. Mūsų santykiai buvo geri ir maniau, kad aš sugebėsiu pamiršti jį… bet vieną diena netyčia jis man parašė į el.paštą. Pradėjome bendrauti, bet aš jam buvau šalta. Norėjau, kad jam skaudėtų kaip man skaudėjo… Bet jis, per visus metus, kai buvom išsiskyrę, labai pasikeitė, tapo visai kitoks žmogus. Toks, kurio aš norėjau prieš išsiskyrimą…Bet aš jau turėjau kitą, nors jo ir nemylėjau, bet melavau sau, kad myliu… Po bendravimo el.paštu, jis man pasiūlė susitikt. Maniau, kad esu pakankamai stipri ir pakankamai laiko praėjo, kad galėčiau į jį žiūrėt tik kaip į draugą. Bet taip nebuvo. Vos tik jį pamačiau, širdis lipo lauk iš krutinės nuo begalinio daužymosi. Supratau, kad tik jį myliu.
    Po kelių susitikimų, pasakiau , kad jis vienintelis priverčia mano širdį plakt stipriau ir tik šalia jo aš jaučiuosi laiminga ir mylima. Jis man atsakė tuo pačiu…
    Dabar mes kartu. Sugebu mylėti.

  13. jana

    Žodžiai gražūs ir skambūs, tačiau gyvenimas turi savo spalvų. Man 40. Taigi lyg ir žinau ką kalbu. Kai myli visa širdimi ir pamiršti save, ilgainiui meilės obektas tave irgi pamiršta. Gyventi reikia savimi, domėtis gyvenimu, ieškoti ramybės viduje. Tai sunku, nes atsiranda jausmas, kad esi vienišas. Bet yra ne taip. Šalia tavęs atsiranda žmogus, tu tampi jam įdomus, nes esi sau įdomus. Negalima gyventi kitais žmonemis! Aš dar tik mokausi šio meno, jau jo paragavu. Kartais santykiai būna niekiniai, nes neabipusiai. Juos reikėtų baigti. Šventa vieta tuščia nebūna. Būtinai kas nors atsiranda, tik reikia tam padaryti vietos. Linkiu ir jums.

  14. Ieva

    Labai žavi tokie dalykai.
    Kai žmonės tai padaro ir kiti žmonės tai mato, tiems matantiems tie žmonės atrodo lyg supermenai, nors tai labai paprasta. : )

Komentuoti

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.