Tikėk ir tu
Pradėta kurti: 19-02-2005
Aš tikiu Dievu. Tikiu, kad jis yra. Aš niekada jo nemačiau ir negirdėjau, bet to man ir nereikia. Jo buvimą aš matau visur aplinkui. Tikiu gerais dalykais.
Dievas yra mano tvirtas pagrindas. Jis visa ko pradžia ir pabaiga. Kai nelieka nieko visuomet lieka Dievas.
Daug kas keičiasi ir išnyksta, bet Dievas visuomet išlieka toks pat.
Aš dekoju Dievui už viską ką gaunu. Dėkoju už kiekvieną naują dieną ryte. Dėkoju už tai, kad esu. Dėkoju net už nesėkmes ir rūpesčius.
„Miršta žmogelis ir nueina į dangų, šv. Petras sako nori parodysiu tavo gyvenimą, žiūrėk matai ten upė, kai kur ji srauni, kai kur sekli, kaip tavo gyvenimas o šalia matosi tavo pėdos. Žmogus klausia, o kodėl prie vienos seklumos nėra pėdų? Petras sako: tada kai tau buvo labai sunku, Dievas tave nešė ant rankų.“ http://www.livejournal.com/users/bioimmortal/
Pasninkas. Valgyti mėsą nėra blogai. Galima užmiršti, kad mėsos negalima valgyti. Tačiau užmiršti Dievą – tai jau nuodėmė.
Kartais Dievas man nori parodyti pasaulio grožį. Aš jam už tai dėkingas. Nors kartais jo parodo per daug ir aš jaučiuosi nevertas visa tai pamatyti.
Didžiausias įžeidimas Dievui yra juo abejoti.
tai jau taip – Dievas yra stabilus pagrindas po mūsų netvirtom kojom :)
Ar Tu pagalvojai, Aurimai, kad per Tave Dievas kitiems taippat parodo pasaulio grožį? Juk vaikystėje norėjai pasiekti vaivorykštę. Gal žmogus pats ir nepajunta, kada pradeda žengti jos tiltu… Tačiau tai pastebi kiti, esantys šalia jo arba skaitantys jo mintis. Sėkmės!
Vakar man labai patiko dialogas iš filmo „Meilė ateina tyliai”. Pamėginsiu atkurti savo žodžiais:
Nusivylusi, moteris, kątik išgyvenusi vyro netektį, klausia tikinčio, kodėl tu tiki Dievu? Kodėl tu jam meldiesi kasdien? Nejaugi jis tau daro gera, juk mirė tavo žmona, sudegė ferma, dukra neturi motiniškos meilės… Vyras atsakė: Jeigu aš ėjau šalia savo dukros, o ji pargriuvo ir susižeidė, tai nereiškia, jog leidau jai pargriūti. Aš visada einu šalia jos, o kai ji nugriūna, aš jai padedu atsikelti .
Žodžiu jis bandė pasakyti, kad Dievas yra šalia mūsų, jis neužtikrina, kad tau neatsitiks nieko blogo, bet padės tau išgyventi sunkumus ir žengti į priekį.
Visi tiki. Galbūt to ir nepripažįsta, bet tiki.
Draugas man yra pasakęs: „aš tikiu, tik tuo ką matau ir ką galiu paliesti.” , tuomet aš jo paklausiau: „o tu tiki meile? Meilės irgi negali paliesti, negali paliesti jausmų.” Ir jis liko pasimetęs.
Visi tiki, net patys to nepripažindami. Juk kai labai norite ar nenorite, kad kažkas įvyktų irgi meldžiatės. Kad ir jūsų maldos žodžiai būtų „prašau,prašau,prašau..”
Nuostabios mintys, nuostabūs žmonės :)
Dievas yra. Jis yra visa, kas tik egzistuoja, visa, ką galime aprėpti savo protu. Mes visi esame Dievo dalis. Ir Dievas tuo pačiu yra kiekviename žmoguje. Dievas ir Žmogus yra viena neatskiriama visuma. Dievas yra Begalinė kūrybinė energija. Todėl ir mes kuriame. Viską. Viską savo gyvenime mes patys susikūrėme savo minčių dėka. Dievas niekuo dėtas dėl mūsų bėdų ir vargų (plati tema – neišsiplėsiu).
Dievas nori, kad būtume laimingi. Mes tam ir gyvename! :) todėl linkiu visiems atrasti tikrąjį Dievą savyje, tikrąjį Aš, kuris yra Begalinė Meilė, Beribis Džiaugsmas, Tobula Išmintis ir Amžina Laimė :D
Kai buvau mazas (kazkur 12 metu) maciau Marija katu su savo vyresne pussesere. Apie tai zino tik keli artimiausi zmones, nes labai greitai supratau, kad tokiais dalykais geriau nesidalinti. Karta uzsiminiau savo geram draugui, tiesiog tik tarp kitko, tai gavau klausima ka geriau? Nuo keliu metu pradejau vaikscioti i barus ir pan.
Jei yra Marija, vadinasi yra ir Dievas. Laikykit mane nevisprociu, bet as jauciuosi jau dabar ypatingas ir man to uztenka.