O kodėl reikia jį sau užduoti? Tokie prasmės ieškojimai daugiau žalos atneša.
Ir aplamai visokie baisiai gudrūs pasakymai apie visokius aukštus dalykus – opiumas liaudžiai :)
aš manau, kad tokį klausimą reikia sau užduoti. tam kad nešvaistytum laiko veltui. Aš gyvenu dėl žmogaus, kurį, matyt, dar sutiksiu. :)
Loading...
Carrot
Laukiu rytojaus,domiuosi praeitim,bet ją negyvenu.
Priimu visus gyvenimo mestus išbandymus ir kas ryta atsimerkus dėkoju Jam už plakančią širdį mano krūtinėje.
Džiaugiuosi tuo,kad tėvų aistra ir meilė suteikė man gyvybę,kurios dėka žinau kas yra meilė,laimė,viltis,juokas,
ašaros,skausmas,baimė,
neapykanta.Žinau,kad kažkam esu spindulėlis laimės ir gyvensiu dėl jų ir gyvensiu sau.
Gyvenu tam,kad po savęs palikčiau ne tik kūną pavirtųsi į pelenus.
Loading...
zalia
Gyvenu, pratęsčiau laiką iki mirties. Turbūt. O kodėl gyveni Tu ir ar tai prasminga?
Loading...
Citrina
Visai neįžūlus klausimas :). Tik dažnai tie kurie sau šį klausimą užduoda ieško kažkokios labai gilios prasmės, neva didesnės už kasdieninius potyrius ir t.t.(taip pastebėjau). Tačiau juk būtent jie suteikia mums džaugsmo : ypatingas žmogus, smagiai leidžiamas laikas, domėjimasis kažkuo nauju (atradimai) ir panašiai :)))) aš manau
Loading...
Laima
Kodėl? Gyvenu todėl, kad mama davė gyvybę, todėl, kad įdomu, todėl, kad jaučiuosi reikalinga, mylima, todėl, kad noriu gyventi dar dar dar….
Loading...
Citrina
Mama ir tėtis davė gyvybę :)
Loading...
lenura
Nežinau, galėčiau ir negyvent, kam apskritai ta gyvybė reikalinga
Loading...
šmurkšt
O aš nežinau, kodėl gyvenu =)
Loading...
Citrina
Gal dėl to, jog galimybė gyventi yra suteikta ir ją reikia išnaudot
Loading...
Sandra
Žala karvė dangų laižo
Loading...
Karuna
Aš labai kenčiu, kai žiūriu į žiedais apsipylusią vyšnią, nes beprotiškai trokštu visiškai su ja susilieti. Trokštu būti JA.
O kodėl reikia jį sau užduoti? Tokie prasmės ieškojimai daugiau žalos atneša.
Ir aplamai visokie baisiai gudrūs pasakymai apie visokius aukštus dalykus – opiumas liaudžiai :)
Todėl, kad labai geeeeeera !!!
aš manau, kad tokį klausimą reikia sau užduoti. tam kad nešvaistytum laiko veltui. Aš gyvenu dėl žmogaus, kurį, matyt, dar sutiksiu. :)
Laukiu rytojaus,domiuosi praeitim,bet ją negyvenu.
Priimu visus gyvenimo mestus išbandymus ir kas ryta atsimerkus dėkoju Jam už plakančią širdį mano krūtinėje.
Džiaugiuosi tuo,kad tėvų aistra ir meilė suteikė man gyvybę,kurios dėka žinau kas yra meilė,laimė,viltis,juokas,
ašaros,skausmas,baimė,
neapykanta.Žinau,kad kažkam esu spindulėlis laimės ir gyvensiu dėl jų ir gyvensiu sau.
Gyvenu tam,kad po savęs palikčiau ne tik kūną pavirtųsi į pelenus.
Gyvenu, pratęsčiau laiką iki mirties. Turbūt. O kodėl gyveni Tu ir ar tai prasminga?
Visai neįžūlus klausimas :). Tik dažnai tie kurie sau šį klausimą užduoda ieško kažkokios labai gilios prasmės, neva didesnės už kasdieninius potyrius ir t.t.(taip pastebėjau). Tačiau juk būtent jie suteikia mums džaugsmo : ypatingas žmogus, smagiai leidžiamas laikas, domėjimasis kažkuo nauju (atradimai) ir panašiai :)))) aš manau
Kodėl? Gyvenu todėl, kad mama davė gyvybę, todėl, kad įdomu, todėl, kad jaučiuosi reikalinga, mylima, todėl, kad noriu gyventi dar dar dar….
Mama ir tėtis davė gyvybę :)
Nežinau, galėčiau ir negyvent, kam apskritai ta gyvybė reikalinga
O aš nežinau, kodėl gyvenu =)
Gal dėl to, jog galimybė gyventi yra suteikta ir ją reikia išnaudot
Žala karvė dangų laižo
Aš labai kenčiu, kai žiūriu į žiedais apsipylusią vyšnią, nes beprotiškai trokštu visiškai su ja susilieti. Trokštu būti JA.
Gyvenu, nes gyvenasi.
Gyvenu, nes kažkam reikia, kad gyvenčiau.