Tinklaraštis
Taisyti gyvenimus

Gairė: Ramybė

Vasaros prisiminimai

Nida. 2007 Kojos. Bangos

Vėlinės. Rimtis ir susikaupimas

„Nepasirinksi, kaip numirti. Arba kada. Gali tik nuspręsti, kaip gyventi. Dabar.“ Joan Baez Memento mori. Atmink, kad mirsi.

Man patinka šis ruduo

Man patinka šis ruduo. Nepamenu kada buvo geresnis. Man patinka, kai lyja. Patinka, kai laikas sulėtėja arba visai nustoja eiti. Patinka, kai miestas ištuštėja ir atrodo, kad jis visas priklauso tau. Man patinka būti toje vietoje, kurią parodė Andre, kur tyliai groja lempos ir gali sau netrukdomas skaityti. Man patinka atėjus į universitetą visiškai nuoširdžiai […]

Kaip gera rytais neskubėti

Kaip gera rytais neskubėti. Kai gali mėgautis nauja diena. Kai darai tai, ką esi suplanavęs. Spėji pasimėgauti vaizdais ir pastebėti smulkmenas. Tas paslaptingas rūkas paverčiantis tavo miestą paslaptinga vietove, gerai matomi voratinkliai ir į viską įsigėrusi ramybė. Ir supranti, kad tik dabar atsibudai, nors jau seniai galvojai, kad nemiegi. Ir supranti, kad dar tūkstantį kartų […]

Ramybė. Ramuma ramuma

Ramybė. Tas ramus žodis. Pakartosiu dar kartą. Ramybė. Ką jauti? Ra-my-bė. Turbūt nereikia aiškinti kaip šiais laikais mums trūksta ramybės. Neminėsiu tokių žodžių kaip stresas, greitas gyvenimo tempas, greitas maistas, neturiu laiko. Visgi paminėjau tuos žodžius? Oi atsiprašau. Na bent jau nepasakosiu kokie žmonės nekantrūs, nemėgsta laukti eilėse, nervuojasi, ieško ramybės. Bėga į užsienį, kad […]