Kalėdinių filmų gidas

Kalėdinių filmų gidas

Kelios rekomendacijos kokius filmus siūlyčiau pažiūrėti (prieš-/po-)kalėdiniu laikotarpiu.

  • The Ref (Atsargiai – įkaitai) (1994). Filmas panašus į Kietą riešutėlį ir Vienas namuose, nes tai įkaitų drama, bet ne tokia įtempta kaip Kietame riešutėlyje ir filme pamatysi juokingų nelaimių, bet tikrai ne tiek daug kaip Vienas namuose. Tai filmas šeimai, bet mažesniems vaikams netinkamas. Filmas turėtų patikti tiems, kurių šeimose ne viskas gerai. O tokios yra visos šeimos :). Filme daug atvirumo, juokingų pokalbių, žmogiško žioplumo. Nors filme pamatysi ir apiplėšimą ir įkaitų pagrobimą, bet jokios įtampos tai nesukels. Man buvo gera pamatyti Kevin Spacey ir J.K. Simmons dar jaunus ir plonus. Po filmo supratau, kodėl Amerikos grožybėse pagrindinis vaidmuo atiteko būtent Kevinui Spacey. Tikrai nerastum tinkamesnio aktoriaus šiam vaidmeniui. (Minties šuolis: taip pat manau, kad žmonės, kurie Jėzaus vaidmeniui filme Kristaus kančia (2004) išrinko Jim Caviezel tikrai buvo matę The Count of Monte Cristo (2002). The Ref yra geras įrodymas, kad anksčiau žmonės mokėjo kurti komedijas. Žiūrėdamas šį filmą lyginau jį su Step brothers (2008). Pastarasis man pasirodė labai netikroviškas, su neįtikinančia vaidyba ir daug pošlumo. Bet trylikamečiams turėtų patikti. Arba tiems, kam per 30, bet širdyje vis dar 13.
  • Love actually (Tegyvuoja meilė) (2003). Nepatikėsi, bet šis filmas apie meilę. Labai gražus, estetiškas, nukreipiantis žvilgsnį į tai, kas šviesu ir gera. Daug siužeto linijų, stiprus aktorių žvaigždynas. Ypač rekomenduoju bambekliams, kurie netiki meile. Jei šis filmas patiks, rekomenduoju ir kitą to paties režisieriaus darbą – Laiko tiltas (2013). Apie mažus, mielus gyvenimo džiaugsmus. Abu filmai saldūs, sukurti iš širdies. Priešingai nei The Boat That Rocked (2009).
  • The Polar express (2004). Su Tomu Henksu blogų filmų beveik nebūna. Tai istorija apie tai, kaip vaikai, kurie nustoja tikėti Kalėdų Seneliu traukiniu keliauja į Kalėdų Senelio šalį. sakyčiau, kad tai labai originalus animacinis filmas. Jį mačiau seniai, bet įstrigo tarnai, kurie šoka ir visiems vaikams dalina kakavą, traukinio konduktorius, kurio laikrodis rodo tik tai, ar jis dar turi laiko, ar bus laiku ar jau vėluoja, tas vyras ant traukinio stogo ir žvangučiai, kurių nebegirdi jei nustoji tikėti. Man tai nuoroda į tikėjimą Dievu. Jei žiūrėdamas filmą neverki, tai tu matyt gimei iš karto suaugęs.
  • A Charlie Brown Christmas (1965). Turbūt vienas krikščioniškiausių animacinių filmų apie tai kaip Čiarlis Braunas ieško tikrosios Kalėdų prasmės.
  • Čarlis iš šokolado fabrikas (2005). Šis filmas turi du pastatymus (kitas 1971) ir man net sunku pasakyti, kuris geresnis, nes abu juos mačiau labai panašiu metu. Pažiūrėjęs sugrįši į vaikystę. Labiausiai įstrigo ta vieta, kai skurdžiai gyvenančioje šeimoje vaikas gimtadienio proga gauna šokolado. Jis nori juo pasidalinti su šeimos nariais, bet jie ragina jį valgyti pačiam, nes tai jo gimtadienis. O šis sako: kadangi šiandien mano gimtadienis, su šokoladu aš galiu daryti ką tik noriu. O aš noriu pasidalinti su jumis.
  • A Christmas Story (1983). Filmas gana išskirtinis. Toks įstringantis. Ypač ta vieta kai vienas vaikas prišąla savo liežuviu prie stulpo ir frazė „you’ll shoot your eye out“. Įdomiai nufilmuotas. Spalvos tokios…
  • Miracle on 34th Street (1994). Mėgstu saldžius filmus, bet šitas per saldus. Toks jausmas lyg gertum sirupą.
  • Tas nuostabus gyvenimas (1946). Šedevras. kalėdinių filmų legenda. Filmas, kuris dar ilgai nepraras savo aktualumo. Pabaiga labai stipri.
  • Joyeux Noël (2005). Filmas apie tai, kaip galingai Kalėdos yra įsišaknijusios mumyse. Apie tai, kaip ši šventė gali mirtinus priešus paversti draugais ir bent trumpam sustabdyti Pasaulinį karą.