Remigijus dirbo oro uoste, aptarnaudavo iškeliaujančius žmones. Būdavo tokių, kurie stodavo į jo aptarnaujamą eilę, nors ji būdavo ilgesnė. Taip jie darydavo matydami su kokia ugnele ir meile jis dirba savo darbą. Kaip jis maloniai elgiasi su žmonėmis. Grįžęs namo Remigijus turėdavo daugiau jėgų nei darbą pradėdamas.
Ar sugebi taip mylėti savo darbą?

Danielės brolis Dionizas vedė, abu su žmona Neringa dirbo savo darbus. Ilgainiui pastebėjo, kad vienas kitam lieka vis mažiau laiko, kad jų santykiai vėsta. Abu metė darbus. Dabar gyvena palapinėje prie tvenkinio.
Ar sugebate taip mylėti vienas kitą?

Laimos tėvai kartais naktimis užsimanydavo paįvairinti savo ir kitų gyvenimus. Susirinkdavo visus vaikus ir visi kartu išeidavo į mišką. Ten ant laužo virdavo ramunėlių arbatą.
Ar sugebi taip mylėti savo vaikus?

Nespausk

Staigiai išeiti iš namų. Pasiimti sausainių ir šepetėlį dantams.

Važiuoti su ekspresu, kad spėčiau.

Vairuotojas turbūt labai mėgo šilumą, nes nuo kelionės pradžios iki pabaigos „užvarė“ nuo 23°C iki 28°C. Sedėti išsinuoginus ir vis vien karšta.

Žiūrėti Skalvijoj trumpus filmus ant papildomos kėdės, nes daug žmonių.

Aktorė nupiešti Mantui ant delno ežiuką ir sakyti: „einam ant stogo“ ir mes eiti.

Tabaluoti kojomis ant stogo, bet neilgai, nes šalti užpakalis.

Lakstyti paskui.

Stovėti ratu ir jausti kaip šąla pėdos.

Namai, kuriuose gali lengvai sėsti ant adatos.

Svarstyklės. Jei nori sužinoti tikrą svorį – padalink iš dviejų.

Katinas, kuriam aš patinku.

Kodėl rankšluostis kojoms vadinamas rankšluosčiu?

Jo Gaila.

Arbata iš prieskonių.

Maniškę išvertė Guašas.

Neklausk manęs, kas aš esu. Nes to aš nežinau.

Vaidinti, kad iš mūsų pavogė eglutę, kurią mes iš tikrųjų paslėpėm. Vėliau ji atsidūrė ant stogo.

Mantas su Severija sugalvojo „bajerį“ : rado vaistų ir sumąstė suvartoti, o paskui perskaityti nuo ko jie. Mantas suvartojo dvi, Severija tris tabletes. Vaistai buvo nuo arterinės hipertenzijos, paros dozė – viena tabletė, galiojimo laikas – pasibaigęs. Skambinau Vilmantui, kuris studijuoja mediciną, ir klausiau kokios gali būti pasekmės. Sakė, kad jei visai bus blogai eiti pas gydytoją su vaistais ir sakyti: „Valgiau šitų. Man blogai.“

Coffee Inn tariasi kaip kofeinas.

Kapinių senamiestis. Daukšos vartai.

Improvizacinis vakaras su Jonu, Kristina, Bernardu, dideliu bliūdu tarkuotų morkų su svarainiais ir arbata su ženšeniu.

Papigintos pistacijos Maximoj be galiojimo datos.

Kernius. Senai nemačiau. Guru.

Traukiniu namo. 6.70 Lt

Nespausk

…Ir kai man bus sunku aš prisiminsiu, kad kažkada vidurnaktį valgiau tuną su Darium ir man bus lengviau.

Nespausk

Jau laikas. Sesutė linksma ir greita. Ir tas jos greitumas neleidžia tau dvejoti. Vos spėji vykdyti jos komandas ir išvažiuoji. Ir štai tai pagaliau vyksta. Tai ką daug kartų matei filmuose ir galvojai: ką reikštų būti vežamam į operacinę? Koks tai jausmas? Taip, tai jau vyksta. Dabar. Stengiesi viską, kuo geriau išjausti. Viskas tikra. Viskas vyksta tik tau vienam ir dėl tavęs. Vaidinimo dalis, kurioje atliksi pagrindinį vaidmenį. Miegodamas. Jau greitai. Tuneliai. Šviesa ryškėja, prislopsta ir vėl iš naujo. Jau. Palieka tave nuogą tik su vilnonėmis kojinėmis. Palinki sėkmės ir išeina. Ir tu tai vertini, nes to ji galėjo ir nesakyti arba sakyti tai nenuoširdžiai. Ateina chirurgas ir duoda pasirašyti popierius, kad sutinki operuotis. Pačiu laiku. Tu jau vietoje. Ant stalo. Sesutės nekantrauja pradėti. Pyksta ant valytojos, kad ji iš grindų bando padaryti baseiną, nes neišgręžia skuduro. Tu irgi esu bandęs, tik kitu būdu. Ir planas buvo padaryti čiuožyklą. Su vandeniu ir šampūnu Kre kre vonioje. Pameni?… O ką tu čia matau? Vilmantas! Kas jį čia įleido? Kaip gera matyti savą žmogų. Ir stovi toks visas paprastas. Ir tu jauti jo palaikimą. Ir žodžių čia nereikia, bet jis padrąsina, kad tau nieko nereikės daryti. Sesutė paprieštarauja, kad reikės šypsotis, mirksėti akimis ar kažką. Bet tu tai darai jau prieš. Nes paskui pamirši.

- Dabar pradės svaigti galva ir tuo užmigsi, – išpranašauja tau. Bet galva nesvaigsta, o jei ir svaigsta tai maloniai. Pasakai, kad jauti ir užbaigi sakydamas „labanaktis“. Kaip kvaila taip sakyti. Juk visai ne naktis ir jie nesiruošia miegoti. Geriau jau būtum sakęs „iki greito“.

…

Tave parveža atgal, pamatai savo tėvus ir tavęs klausia ar pažįsti. „Tėvai“ atsakai ir vėl užmerki akis. Vis dar veikia narkozė ir nelabai susiorientuoji kas darosi. Nesinori atsimerkti. Tavęs vis klausinėja, o tu tik nori nuraminti savo žaizdas. Ir nejučia pradedi aimanuoti. Tas ą tiesiog plaukia, viską užlieja. Prasidea silpniau, stiprėja ir visai nutyla. Sukuriamas virpesys, kuris viską tvarko. Išorinis pasaulis nebeegzistuoja. Tik tu ir tavo skausmas. Tada pradeda veikti nuskausminamieji. Susirandi patogią padėtį, kuri tau leidžia nejausti skausmo. Jau geriau. Veidą padengia prakaito lašeliai. Sušyla visas kūnas. Artimieji išeina. Tau suleidžia vaistukų ir tu miegi. Ramiai. Ryte jau nebereikia nuskausminamųjų. Džiaugisi ir didžiuojiesi. Patikrina temperatūrą. Jau gali atsistoti. Gerai. Išleidžia.

O kaip dabar? Dabar gerai. Gijimas stiprus, bet vis vien reikia laiko. Negaila nieko. Reikia atsisakyti savo silpnųjų dalių, kad taptum stipresnis. Dingo šleikštulys.

Nespausk

„Nepasirinksi,

kaip numirti.

Arba kada.

Gali tik nuspręsti,

kaip gyventi.

Dabar.“ Joan Baez

Memento mori. Atmink, kad mirsi.

Nespausk

Ligoninėje jį aplankiau kai jau galėjo kalbėti. Sunkokai, bet galėjo. Žadėjo eiti giedoti prie prekybos centro. Prašė atvežti šampūno. Net nuo nedidelio judėjimo jam kildavo temperatūra, bet vis vien vos turėdamas jėgų tvarkingai dėliodavo daiktus ant spintelės.

Nespausk

—–||||||||||||||||—–

Kasparas su Jurijum klausinėjo ko nupirkti. Sausainių ar vyniotinį? Nupirko raugintų agurkėlių.

Jurijus baseine: Einam, Lina, dabar paplaukioti, paskui eisim į baseiną.

Matyt yra kažkokie arbatų rinkimai, nes Jurijus gėrė metų arbatą.

Nespausk

Baseine vien tik plaukioti ir plaukioti yra nuobodu. Su tuo sutinka ir plaukikas Aurimas. Jį veda į priekį pergalių troškimas. O aš prisigalvoju visokių plaukimo būdų. Pavyzdžiui plaukti be rankų vien tik maskatuojant kojomis arba atvirkščiai – vien rankomis, kojas susidėjus į lotosą ir kitokių būdų. Dar žinoma ir palenktyniaujam, kas greičiau nuplauks.

Buvau pirmą kartą ledo arenoje. Nenukritau.

Žaidžiau pirmą kartą šachmatais. Laimėjau.

Nespausk

Paulius: Jamk.

�

Rimantė: Einam pasivažinėti?

Aurimas: Važiuojam pasivaikščioti.

�

Aurimas: Buvo vieną atvežę su surankintu žandikauliu ir kumščiu burnoje.

Evaldas: Su savo ar svetimu?

�

Liaudies išmintis: Eglės miške žaliuoja. Turguj akumuliatoriai po 2 litus.

Nespausk

Nesakyk, kad neturi draugų. Tu juos tik pamiršai. Jie – visų draugai. Jie aplanko tave ne dažniau nei būdinga tikriems draugams. Tai draugai visam gyvenimui ir jie patys ištikimiausi. Nežinote apie ką aš kalbu? Tau pasakysiu.

Ištikimiausi draugai: tai paukščiai, žadinantys tave kiekvieną rytą,

Tai lietus savo plonytėmis kojomis bėginėjantis per skardinį stogą, aplankantis tave kai tu esi labai jo pasiilgęs,

Tai saulė visuomet taip skaisčiai besišypsanti, kad vos gali į ją žiūrėti,

Tai drugelis, nutupiantis tau ant nosies,

Tai vėjas, plaikstantis tavo plaukus,

Tai knyga, kuri tave nuneša toli toli.

Pasaulis – tavo draugas mano mielas vaike.

Autorius: Aurimas Gudas

Nespausk