Tinklaraštis» Ištraukos

Ar turi savo gyvenimą?

admin — Sun, 27 Jan 2008 10:10:25 +0000

-Do you have World of Warcraft account?
-No, i have life!

(Southpark)

Nespausk

Šiltos mintys Kalėdų belaukiant

admin — Wed, 19 Dec 2007 10:58:44 +0000

(Angels / © rrss)

„Tyliai sningant svajoju atsidurt
Kur šilta dabar
Pasiimsiu ir tave jei nori“ Jurga Šeduikytė

„Tas, kuris neturi Kalėdų širdyje niekada jų neras po Kalėdų eglute“ Žurnalas „Sunshine“

„Kalėdos nėra joks konkretus laikas. Tai sąmonės būsena. Branginti taiką ir gerumą, būti pilnam malonės reiškia turėti tikrąją Kalėdų dvasią savyje“ Calvin Coolidge

„Kalėdos be Kristaus yra betvarkė“ Jose B. Cabajar

Lk 2. 9 Jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa. Jie labai išsigando, 10 bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. 11 Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas. 12 Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą ėdžiose“. 13 Ūmai prie angelo atsirado gausi dangaus kareivija. Ji garbino Dievą, giedodama: 14 „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“

„Kalėdinių dovanų idėjos: tavo priešui, atleidimą. Tavo oponentui, toleranciją. Tavo draugui, savo širdį. Tavo klientui, paslaugas. Visiems, geraširdingumą. Sau pagarbą.“ Oren Arnold

„Kalėdos yra būtinybė. Juk turi metuose būti bent viena diena, kuri mums primintų, kad esame ne vien dėl savęs, bet ir dėl kitų“ Eric Sevareid

„Šios šventės prasmę geriausiai atskleidžia Kalėdų eglutė, įžiebtų keturių žvakių spindė jimas advento vainike, žmogaus suklupimas prie klausyklos langelio ir kalėdaičio laužymas Kūčių vakarą… Pasirengimas Kalėdoms liudija žmogaus troškulį atsiverti tam, kuris ATEINA. Tam, kuriam esu reikalingas, kuris rūpinasi manimi ir myli nekeldamas jokių sąlygų. Kalėdos – Dievo ir žmogaus susitikimo diena. “ Ričardas Doveikis

„Kalėdos – tai džiugi žinia šiandieniam pasauliui, kuris susiskaldęs, pasimetęs, kariaujantis ne tik išoriškai, bet ir žmogaus širdyje vertybių pasaulyje. Kalėdos – didžios vilties kad pasaulį vis tik valdo ne smurtas, ne teroras, bet kūdikio lopšį apglėbusi ranka, metas.“ Ričardas Doveikis

„Viskas gerai, jei tik šitokios bėdos. Žiemą būna gerai. Žiemą būna Kalėdos“ Sigutis Jačėnas

„Jei namiškiai su mūs dovanom pakeliui nepaklydo,
Jeigu draugo žodžiai geri pro ausis nepraslydo,
Jei laiku parėjai, pasitinka namai
Ir ateina kaimynas su dideliu buteliu vyno,
Tai žinai mes Kalėdas sutikom gerai.“ Marijonas Mikutavičius

Nespausk

Trupiniai. Trys dienos arba daugiau. Šviežia

admin — Sun, 30 Sep 2007 15:23:28 +0000

Jurijus: galvojau nusiskusiu ir dantis išsivalysiu. Nusiskutau, paskui sugalvojau pavalgyti. Tada grįžau į vonią, pasiėmiau savo Gillete Mach 3, užsitepiau dantų pastos…

Jurijus: visada pas tą patį elektriką savo mašiną vežu. Kiekvieną kartą elektrikas vis stebisi: kas čia tau tuos laidus taip suvedžiojo, kas čia per maišalynė?
Andre( iš K.U.R.V.A.): Kai koncertavo NoName tai liaudis taip šėlo, kad matyt laidus nutraukė. Ir mikrofonas nebeveikė. Aš dainuoju ir žiūriu, kad klausovai garsiau už mane repuoja. Taip susinervinau, kad net negėriau po koncerto.

Stovim kaip 12 beždžionių. Tik, kad mūsų ne 12 ir mes ne beždžionės.

Aurimas: aš moku, bet negaliu.

Jonas: paliekam šitą klausimą atvirą.

Jei nesupranti tai ir nesuprask. Arba paklausk.

Nespausk

R.W. Emersonas. Poetas

admin — Sun, 14 Jan 2007 08:44:08 +0000

“Gamtos įtaka, deja, yra per menka, kad taptume menininkais. Kiekvienas prisilietimas turėtų mus sujaudinti. Kiekvienas žmogus būtų menininkas, jei galėtų pasidalyti tuo, ką yra patyręs. Ir nors gamtos spinduliavimai ir pulsavimai pakankamai galingi, kad pasiektų mūsų jausmus, tačiau jie, deja, nėra tokie stiprūs, kad pasiektų pačią žmogaus šerdį ir virstų žodžiais. Poetas yra tas žmogus, kuriame visi šie gebėjimai harmoniškai susilieja, žmogus. Nevaržomas vidinių užtvarų, jis mąsto ir liečia tai, apie ką kiti gali tiktai svajoti, jis perleidžia per save visą žmonių patyrimą, jis – žmonių padermės reprezentantas, nes geriausiai geba savo patirtį perduoti kitiems. “

Nespausk

Sudie, Leninai! Ištrauka. Namai

admin — Sat, 06 Jan 2007 12:35:51 +0000

Aleksas: O kaip ten … viršuje?

Astronautas: Ten? Ten nuostabu. Bet toli nuo namų.

Nespausk

Donatas Katkus. Mėnesienos sonata

admin — Sat, 30 Dec 2006 17:46:40 +0000

Donatas Katkus: “Prisimenu vieną vargšą pamestinuką invalidą, iki gyvenimo pabaigos dirbusį sandėlininku jį priglaudusiuose vaikų namuose. Netikėtai tas jokio išsilavinimo neragavęs žmogus nusipirko patefoną ir plokštelę – Ludwigo van Beethoveno “Mėnesienos sonatą”. Nuo tada naktimis atsidarydavo savo palėpės langelį, paleisdavo plokštelę ir žiūrėdavo į žvaigždes. “Mėnesienos sonata” jam tapo svarbiausias dalykas gyvenime, didžiausias džiaugsmas.”

Nespausk

Pelenų barstymas ant Budos. Zen Budizmas

admin — Fri, 25 Aug 2006 09:20:59 +0000

Rašydama šią įžangą visą laiką galvojau, kad baltas ir tuščias popieriaus lapas galbūt pasakytų daugiau. Žodžiai nėra būtini. Bet jie reikalingi. Knyga pyksta. Pieštukas juokiasi. Jeigu parašiau teisingai, Meistras man suduos trisdešimt kartų. Jei parašiau neteisingai, Meistras vis tiek suduos trisdešimt kartų. KATZ!!! Žolė-žalia, dangus-mėlynas.
Šis žmogus kenčia dėl klaidingo požiūrio. Privalai jam padėti suprasti tiesą: visa, kas Visatoje, yra tai, kas yra.
Išprotėjimas yra gerai. Išprotėję žmonės laimingi, laisvi, nes jiems nėra jokių kliūčių. Kadangi esi prie daug ko prisirišęs, tu tik šiek tiek išprotėjęs. Privalai tapti visišku pamišėliu. Tada suvoksi.
Tavo eilės puikios. Bet man nepatinka žodžiai. Tad prašau atsiųsk man eilėraštį iki žodžių.

Pelenų barstymas ant Budos – Zen Meistro Seung Sahno mokymas

Nespausk

Dviejų žmonių žodžiai. Juozas Aputis

admin — Fri, 25 Aug 2006 09:05:58 +0000

Žodžiai, žodžiai, dviejų žmonių, dar juk vaikų, pasakyti, tas saldus magnetinis laukas, kuris plevena tarp vyro ir moters, jau suko galvą, jau liepė ne taip statyti koją, pakelti ranką, žengti žingsnį… Juozas Aputis Nespausk

Nespausk

Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo (Jurga Ivanauskaitė)

admin — Sat, 12 Aug 2006 15:54:06 +0000

- Taip, tu tikrai gyveni labai laimingai, – atsiduso Marsis susižavėjęs -Aha, – atsakė ragana, patylėjo ir pridūrė: – Nors yra vienas „bet”…
- Koks tas „vienas „bet”? – sukluso Marsis.
- Bet kartais man norisi ką nors įsimylėti, – sušnibždėjo Džordana, ir jos žalios akys pasidarė dar žalesnės.
- Ką įsimylėt? – nesuprato Marsis.
- Ak, kokį nors gražų, gerą ir protingą žmogų.
- O kam ta meilė reikalinga? – paklausė Marsis kaip koks kvailelis.
- Man, – atsakė Džordana keistai šypsodamasi. – Meilė man yra svarbiausias dalykas pasaulyje.
- Svarbesnis net už laimę? – nepasidavė Marsis.
- Ak, daug svarbesnis.
- Tai gal tu nori tuoktis? – nušvito Marsis, prisiminęs snobų porelę, kurią sutiko lankydamas Pranciškų.
-Ne, tuoktis man visai nebūtina. Tiesiog noriu mylėti ir būti mylima.
Keista, juk tuokdamiesi laimingi būna net kiškiai.
Raganai Džordanai kalbant apie meilę, Marsis dirstelėjo į Laimės matuoklį. Šio rodyklė buvo nukritusi beveik iki nulio. Ateiviui kilo dar vienas klausimas:
- Bet kai įsimyli, būni laimingas?
- Ak, būna visaip. Tai kankinies, tai skraidai, tai liūdi, tai džiūgauji O dar tas ilgesys…
- Kas – „tas ilgesys”? – pasiteiravo Marsis, visai nebesuvokdamas sudėtingų raganos Džordanos jausmų. Dar Marse jis buvo skaitęs, kad Žemės moterys yra daug jausmingesnės negu vyrai. Dabar pats tuo įsitikino.
- Ak, ilgesio neįmanoma paaiškinti. Jį reikia pačiam patirti.
Marsis turėjo dar aibę klausimų jausmingajai raganai, bet kur buvusios, kur nebuvusios aplink Džordaną susispietė visos aštuoniasdešimt keturios katės ir ėmė reikalauti pietų.
- O siaube, užsiplepėjau ir nieko nenupirkau savo brangiausiems
gyvūnėliams! Kokia nelaimė! Kokia siaubinga nelaimė! – sušuko
Džordana ir pasikaišiusi sijonus nubėgo į raudonąjį sunkvežimiuką.
Tačiau nebuvo jokios siaubingos nelaimės, nes, vos Džordanai prisiminus kates ir pamiršus meilę su ilgesiu, matuoklis vėl rodė aštuoniasdešimt devynis balus. Marsis pagalvojo, kad niekada nesupras moterų. O sugrįžęs į savo lėkštes ir kvėpuodamas Marso oru, kurio liko visai nedaug, pajuto kažką keista. Ko gero, jis ilgėjosi raganos Džordanos. Bet niekada niekam nebūtų galėjęs paaiškinti, kas gi yra tas ilgesys.

Nespausk