Tinklaraštis» Meilė

Iš ko dabar gyvensi?

Gudas — Fri, 09 Jul 2010 16:19:39 +0000

- Tu praradai darbą. Iš ko dabar gyvensi?
- Iš Meilės.

Mylėk save

Gudas — Mon, 25 Feb 2008 07:50:41 +0000

Pirmas žingsnis link meilės sau yra savęs priėmimas tokio, koks tu esi. Kitų neigiamas savybes pastebime labai lengvai. O savąsias? Dažniausiai, mes jas jas ignoruojame ir įsivaizduojame, kad jų neturime. Ir kenčiame vaidindami kokie mes nuostabūs. Nespausk

Nespausk

Ar sugebi mylėti?

Gudas — Fri, 15 Feb 2008 09:06:37 +0000

Nepaprastos paprastų žmonių istorijos.
„…kasdienėse paprastų žmonių dramose tai ko nematai tarp reklamų ekranuose…“ Svaras

Remigijus dirbo oro uoste, aptarnaudavo iškeliaujančius žmones. Būdavo tokių, kurie stodavo į jo aptarnaujamą eilę, nors ji būdavo ilgesnė. Taip jie darydavo matydami su kokia ugnele ir meile jis dirba savo darbą. Kaip jis maloniai elgiasi su žmonėmis. Grįžęs namo Remigijus turėdavo daugiau jėgų nei darbą pradėdamas.
Ar sugebi taip mylėti savo darbą?

Danielės brolis Dionizas vedė, abu su žmona Neringa dirbo savo darbus. Ilgainiui pastebėjo, kad vienas kitam lieka vis mažiau laiko, kad jų santykiai vėsta. Abu metė darbus. Dabar gyvena palapinėje prie tvenkinio.
Ar sugebate taip mylėti vienas kitą?

Laimos tėvai kartais naktimis užsimanydavo paįvairinti savo ir kitų gyvenimus. Susirinkdavo visus vaikus ir visi kartu išeidavo į mišką. Ten ant laužo virdavo ramunėlių arbatą.
Ar sugebi taip mylėti savo vaikus?

Nespausk

Kaip reikia bendrauti?

Gudas — Wed, 10 Oct 2007 11:24:24 +0000

Kažkada maniau, kad yra tam tikri dialogų modeliai, kuriuos išmokus ir tinkamai pritaikius gali(ma) visada sulaukti norimo rezultato. Pavyzdžiui norint susipažinti su nauju žmogumi ir padaryti jam gerą įspūdį. Tokių universalių susipažinimo žodžių tiesiog nėra. Juk kiekvienas žmogus yra skirtingas ir skirtingai reaguoja į tuos pačius žodžius.

Pastebėjau, kad su vienais žmonėmis šnekasi (sekasi šnekėtis) geriau, o su kitaip blogiau. Bandžiau ieškoti priežasčių. Sekdavau pokalbius su žmonėmis su kuriais sekdavosi šnekėtis: kaip pokalbis prasideda, baigiasi, kokios temos vyrauja. Manai, kas nors pavyko? Ne, nelabai. Visuomet kai esame dviese yra ir trečias. Tai santykis tarp mūsų. Jis yra unikalus. Tarp A ir C yra B ir to B negausime niekaip kitaip. Ir mes patys tame santykyje esame jau kitokie nei santykiuose su kitais D, E, F ir t.t. Tai ne veidmainiavimas, tai tiesiog tam tikros tavo pusės atskleidimas tam C. Nes mes esame įvairiapusiai.

Internete ir kitur galima rasti patarimų kaip “pakabinti” merginą, kaip pradėti pokalbį ir panašiai. Bet ar tokiais patarimais reikia vadovautis? Neneigiu, kad jie gali būti naudingi, bet geriau vadovautis sveika nuovoka (common sense). Nereikia griežtų taisyklių. Tegul viskas plaukia. Tegu teka kaip vanduo. “Mylėk ir daryk ką nori” kaip sakė Augustinas.

Nespausk

Dar vienas žilas plaukas

Gudas — Mon, 08 Oct 2007 17:56:57 +0000

Žvilgsniai susitinka, dar prieš jai įlipant. Taip kartais būna, kai nesąmoningai atsisuki pasižiūrėti. Paskui tie žvilgsniai viduje, kartais sutinka, gal žiūri į mane. Paskui jau neabejoji. Ženklai, ženklai. Ji pasitaiso plaukus, nužiūri, pasižiūri į laikrodį. O tu vis stovi, droviesi. Mintyse generuoji dialogą. Nuo ko pradėti, nuo ko pradėti? Ir sugalvoji. Ir išlipi stotelėj, kurioj reikia, nuleidęs galvą ir sukandęs dantis. Damn. Stuobrys, kelmas, asilas. Ir išdygsta dar vienas žilas plaukas.

Nespausk

Nemokami apsikabinimai Kaune

Gudas — Tue, 19 Jun 2007 17:47:47 +0000

Apsikabinimai! Ir dar nemokami! Kuo daugiau tuo geriau. Apsikabinimai pusryčiams, pietums, ir vakarienei. Visa diena tarsi didelė šventė.

Vakar dalyvavom nemokamų apsikabinimų šventėje. Su sąlyga, kad nespėjom su visais, tai dalyvavom atskirai. Su nuostabiomis merginomis pasidarėm plakatą ir ėjom per visą laisvę iki Rotušės. Viskas pavyko labai gerai. Visi iki vieno žmonės, kuriuos apkabinome, mums dėkojo ir gyrė. O tie, kurie atsisakinėdavo, dažniausiai tai darydavo mandagiai ir šypsojosi. Kokius atsisakymus girdėjome: neturiu laiko (neturi trijų sekundžių?); ne, aš negaliu (turi rankas? vadinasi gali); galbūt kitą kartą ( tik kitą kartą? ir tai tiktai galbūt?). Vienas vestuvinį žiedą rodė kaip pasiteisinimą kodėl jis negali apsikabinti. O pats geriausias pasiteisinimas buvo: aš ir taip turiu, kas mane apkabina. Šitą užskaitėm kaip galiojantį.

Labai dažnai apkabinėjami žmonės klausė kokia proga mes tai darom. Sakydavom gerumo proga ar dar kaip nors. Bet argi tam reikia progų? Progas galima ir išgalvoti. Dėl to, kad šiandien 8-ta vasaros diena, 14-ta, 39-ta, dėl to, kad šiandien šviečia saulė, dėl to, kad tau šiandien gera nuotaika. Ar reikia priežasties būti geram? „Pasveikinkit vieni kitus. Juk tai daryti šitaip lengva“

Apsikabinimas yra tik/net apsikabinimas ir pats jo procesas yra malonus nuo pradžios iki galo.

Nemokami apsikabinimai sustiprina arba grąžina tikėjimą, kad žmonės yra geri.

Apkabinimai buvo visokie. Paprasti, nuoširdūs, stiprūs, drovūs, su pakėlimais nuo žemės. Apkabinome moteris, vyrus, vaikus, skustagalvius, merginas, vaikinus, visus, visus!

Nespausk

Dviejų žmonių žodžiai. Juozas Aputis

Gudas — Fri, 25 Aug 2006 09:05:58 +0000

Žodžiai, žodžiai, dviejų žmonių, dar juk vaikų, pasakyti, tas saldus magnetinis laukas, kuris plevena tarp vyro ir moters, jau suko galvą, jau liepė ne taip statyti koją, pakelti ranką, žengti žingsnį… Juozas Aputis Nespausk

Nespausk

Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo (Jurga Ivanauskaitė)

Gudas — Sat, 12 Aug 2006 15:54:06 +0000

- Taip, tu tikrai gyveni labai laimingai, – atsiduso Marsis susižavėjęs -Aha, – atsakė ragana, patylėjo ir pridūrė: – Nors yra vienas „bet”…
- Koks tas „vienas „bet”? – sukluso Marsis.
- Bet kartais man norisi ką nors įsimylėti, – sušnibždėjo Džordana, ir jos žalios akys pasidarė dar žalesnės.
- Ką įsimylėt? – nesuprato Marsis.
- Ak, kokį nors gražų, gerą ir protingą žmogų.
- O kam ta meilė reikalinga? – paklausė Marsis kaip koks kvailelis.
- Man, – atsakė Džordana keistai šypsodamasi. – Meilė man yra svarbiausias dalykas pasaulyje.
- Svarbesnis net už laimę? – nepasidavė Marsis.
- Ak, daug svarbesnis.
- Tai gal tu nori tuoktis? – nušvito Marsis, prisiminęs snobų porelę, kurią sutiko lankydamas Pranciškų.
-Ne, tuoktis man visai nebūtina. Tiesiog noriu mylėti ir būti mylima.
Keista, juk tuokdamiesi laimingi būna net kiškiai.
Raganai Džordanai kalbant apie meilę, Marsis dirstelėjo į Laimės matuoklį. Šio rodyklė buvo nukritusi beveik iki nulio. Ateiviui kilo dar vienas klausimas:
- Bet kai įsimyli, būni laimingas?
- Ak, būna visaip. Tai kankinies, tai skraidai, tai liūdi, tai džiūgauji O dar tas ilgesys…
- Kas – „tas ilgesys”? – pasiteiravo Marsis, visai nebesuvokdamas sudėtingų raganos Džordanos jausmų. Dar Marse jis buvo skaitęs, kad Žemės moterys yra daug jausmingesnės negu vyrai. Dabar pats tuo įsitikino.
- Ak, ilgesio neįmanoma paaiškinti. Jį reikia pačiam patirti.
Marsis turėjo dar aibę klausimų jausmingajai raganai, bet kur buvusios, kur nebuvusios aplink Džordaną susispietė visos aštuoniasdešimt keturios katės ir ėmė reikalauti pietų.
- O siaube, užsiplepėjau ir nieko nenupirkau savo brangiausiems
gyvūnėliams! Kokia nelaimė! Kokia siaubinga nelaimė! – sušuko
Džordana ir pasikaišiusi sijonus nubėgo į raudonąjį sunkvežimiuką.
Tačiau nebuvo jokios siaubingos nelaimės, nes, vos Džordanai prisiminus kates ir pamiršus meilę su ilgesiu, matuoklis vėl rodė aštuoniasdešimt devynis balus. Marsis pagalvojo, kad niekada nesupras moterų. O sugrįžęs į savo lėkštes ir kvėpuodamas Marso oru, kurio liko visai nedaug, pajuto kažką keista. Ko gero, jis ilgėjosi raganos Džordanos. Bet niekada niekam nebūtų galėjęs paaiškinti, kas gi yra tas ilgesys.

Nespausk