Tinklaraštis» Pamąstymai

Padrikai arba nekreipk dėmesio

admin — Fri, 25 Jan 2008 08:26:49 +0000

Medžiagos mūsų kūne. Skysčiai ir visa kita. Nuo vienų ir kitų koncentracijos priklauso kaip tu jautiesi. Žinoma gali pakilti virš viso to, bet tai ne taip lengva. Yra du būdai jaustis kitaip: prisivaryti visokių medžiagų išoriškai ir tai keis tavo vidų arba gali būti pakeistas ne vien medžiagomis, kas nors įžeidžia, įsimyli ir vėl kitokios medžiagos. Bet tada gaunasi, kad esi per daug priklausomas nuo išorės. Ne, yra ir trečias būdas. Jis prasideda iš vidaus.

Kodėl arkliai tokie stiprūs jei jie nevalgo mėsos? Ar paslaptis avižose ar žolėje? Jei gyveni daugiabutyje ir nori auginti žirgą, jį galima laikyti balkone? O kaip jį įvaryti? Priekiu į užpakalį ar užpakaliu į priekį? Arklys užprogramuotas būti arkliu, jam tapti nereikia.

Baltas dangus išraižytas linijomis tarsi, kas ant popieriaus tušu būtų pripiešęs. Nepaprastas vaizdelis išnykstantis, kai užsidedi akinius. Kas yra tikra? Netikiu žmonėmis, kurie teigia galintys pasakyti kaip iš tiesų yra, o ne kaip jiems atrodo. Yra žmonių, kurie tai gali, bet jei taip nesigiria.

Susitarkim, kad yra taip ir ne kitaip. Ir visus, kurie mums prieštaraus deginkim ant laužo. Nes mes baisiai nemėgstame būti neteisūs.

Nespausk

Viskas visuomet yra gerai

admin — Fri, 14 Sep 2007 13:57:54 +0000

Kai pagalvoji tai Kalėdos arba yra, arba artėja. Kitaip nebūna. Ir gerai. Nespausk

Nespausk

Ech Nida, mano Nida…

admin — Mon, 13 Aug 2007 14:44:03 +0000

Ech Nida, mano Nida… Oo Nida, mano Nida.

Kiek čia daug ramybės. Ir žmonės kitokie. O tiems, kurie čia atvažiuoja įsijungia kurortinė sąmonės būseną ir kažkas tyliai kužda: atsipalaiduok.

Mokestis. Tam, kad galėtum mėgautis gamta, tyru oru ir tyla.

Joga rytais paplūdimį kaip filmuose (taip sako Asta) ir vakarais stadione arba mokykloj jei lyja.

Rytais rytais rytais nešiau gėrį kibirais. Ir šypsenos tapdavo juoku. Žmonės pamiršdavo kuo jie buvo mieste, geriau pažindavo savo kūną ir jo galimybes.

Pasiilgau muzikos ir tam tikro maisto.

Tos 2 savaitės prabėgo labai greitai.

Atrodo kam čia vasarą radiatorius reikalingas. O Nidoj jo net labai reikia.

Du kartus sugebėjau nukristi nuo dviračio pedalų, o vieną kartą važiavau, atsitrenkiau į bortą, virtau, verčiausi, kritau, staigiai atsistojau ir pasakiau “laba diena” kepyklėlės savininkei.

Matyt ne veltui sakoma, kad katinas nuo šeimininko netoli rieda. Abu prarėkėm gerkles. Tik Kinezumis daugiau.

Šiandien pagalvojau, kad Atvirkštijoj visi svečiai atėję į sveikinimai/gimtadienio-sveikinimai-sveikinimai-gimtadienio-proga” target=”_blank”>gimtadienį gauna dovanų nuo gimtadieninko.

Nespausk

Niekadu

admin — Sat, 28 Jul 2007 18:03:18 +0000

Niekada nebūnu vienas. Visada esu su žmogumi, kurį vadinu vardu „aš“. Nespausk

Nespausk

Apie karves

admin — Thu, 31 Aug 2006 12:49:34 +0000

Ką laka karvės? Ar jos laka savo pieną? O ožkų?

Karvė nežino, kad ji yra karvė. Ar angliškos karvės vadina save kitaip?

Karvės mūkia. Šunys loja. Žąsys žagsi.

Nespausk

Prasmingai bėgantis laikas

admin — Wed, 30 Aug 2006 12:49:21 +0000

Prasmingai laiką leidžiu, jei laiką skiriu tobulėjimui ir|arba malonumams. Taip pat abu šie dalykai turi kelti pasitenkinimą (na turi patikti). Ir šiuos dlaykus visai pravartu derinti vieną prie kito. Nei per daug vieno, nei kito. Malonumai neturi užgožti tobulėjimo ir nežlugdyti visomis prasmėmis, o tobulėjimas taip pat turi teikti malonumą. Tobulėjimas ir malonumai. Duona ir žaidimai. Ar nieko nepamiršau?

Nespausk

Šiandien vakar rytoj

admin — Tue, 07 Mar 2006 13:02:11 +0000

Dabar gyvename moderniame pasaulyje. Mūsų gatvės apraizgytos laidais, mūsų galvos pilnos reklaminių frazių, o apie rytojaus orą sužinome iš orų prognozės. Daugiau žinome apie Maiklą Džeksoną negu apie savo tėvus. Pro dangoraižio langą tuoj nebematysime koks lauke oras. Išvažiavę į gamtą su trankia muzika bandome pailsėti, bet grįžtame tik dar labiau pavargę. Mes jau tiek atbukę, kad tik seksas ir narkotikai sugeba mus sudirginti. Mūsų skonio receptoriai tokie atbukę, kad mes jau nebejaučiame vandens skonio. Ir duona mums jau nebesaldi. Mūsų parduotuvių lentynos lūžta nuo gerybių ir mes manome, kad viską šiame pasaulyje galime nusipirkti. Bet ar šito mes norėjome? Taip, norėjome. Lėkėme strimgalviais į šį tikslą. Juk mus taip traukė reklaminės etiketės ir reklamose rodomi laimingi veidai. Norėjome ir mes tokie būti. Bet ar esame?

Ir šiuo keliu mes tebeeiname. Darome savo gyvenimą vis lengvesnį. Indus už mus išplauna indaplovė, vaikus prižiūri tarnaitė. Greitai mums nebereikės nieko daryti. Viską padarys už mus. Už mus ir gyvens. „Kad ir kiek klozetas bekainuotų vis vien tuštintis teks pačiam“.

Dėkokite silpnieji šiuolaikinei medicinai, nes tik jos dėka dabar esate gyvi. Anksčiau daug žmonių mirdavo vos gimę. Gamta pati atrinkdavo stipriuosius. O dabar kūdikiai auginami šiltnamio sąlygomis ir lieka gyvi. O paskui auga silpni ir ligoti. Šis pasaulis yra stipriesiems. Žinojot?

O buvo laikai kai atsigėręs vandens galėjai pasakyti iš kurio jis šulinio. Galėjai tiksliai nuspėti orą. Gyvenai šaltame name su šaltomis grindimis ir vis tiek nesirgdavai. Žmonės vienas kitą pažinojo ir bendravimui nereikėjo nei telefonų, nei kompiuterių. Kai vaikai gerbė savo tėvus, tėvai mylėjo savo vaikus.

Nespausk