Kaunas photo. Kauno paveikslų galerija. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys. Rašysiu (tarsi tuo metu, kai skaitai dar nesu parašęs) apie tai ką ten pamačiau. Meluosiu. Jei nori sužinoti tiesą – pats ten nueik. Fotografijos yra tokios, kokios yra, o jei jau kalbi apie jas, vadinasi meluoji, arba artini kitus prie savo tiesos.

Pagrindinės parodos temos: mįslės, paslaptys, iliuzijos. Tai, kuo mes dabar gyvename. Dirbtinės vietos, sukuriančios iliuziją, kad tu esi ten kur neesi. Didžiulės nuotraukos įtraukiančios tave į jas pačias. Leidžiančios tau pajausti ką jaučia vaizduojamas žmogus ir/arba fotografas. Neišvaizdi paprasta mergaitė „Žvaigždūnų“ plakatais nukabinėtame kambaryje, skaitanti žurnalus apie įžymybių gyvenimą. Baimė pripažinti savo nevykėliškumą ir bandymas nuo to pabėgti skaitant apie tuos, kurie gyvena „taip kaip reikia“. Berniukas su Elvio kostiumu. Manekenės atrodančios kaip žmonės. Senukai gyvenantys tokį gyvenimo būdą, kuris jiems buvo primestas iš šalies.

Labiausiai patiko šmaikštuolio menininko Algio Griškevičiaus darbai. Tikrai buvo padirbėta. Čia ne iš tų nuotraukų, kai užtenka tiesiog būti tinkamoje vietoje tinkamu laiku ir tik nufotografuoti. Taip pat akį traukė ir Andrei Liankevič su „Baltarusijos kryžkelėmis“. Mūsų universitete jo nuotraukų netgi daugiau nei parodoje.

„Menas ieško tiesos, bet pats meluoja“ Jonas Lozuraitis