Kas tu esi ir ko atėjai? Ko sieki? Kas-dien vis klausi. Šiandien pasenai dar viena diena ir priartėjai dar arčiau mirties. Ar kas nors aiškiau? Vis kyli kopėčiom į kitas pakopas, nei ant vienos neužsibūdamas. Taip sunkiau, bet taip reikia. Kiekvienos žemesnės pakopos tiesa vėliau virsta melu ir tu tik sakai: „anksčiau ir aš taip galvojau”. Kartais jau nebeaišku, bet geriau kankintis ir ieškoti, nei ilgą laiką klaidingai manyti, kad jau atradai.
Beveik pusantrų metų prabėgo :) sveikinu
Dėkoju. Čia senas tekstas. Nurašiau nuo sąsiuvinio.
Smagu rasti naujai įrašytą, kad ir seną tekstą :)
Sakyčiau, kad buvusios pakopos ne tai, kad virsta melu, o tiesiog praeitu etapu, be kurio nebūtų šiandienos. Žmogus keičiasi. Jo požiūris keičiasi. Vertybės, poreikiai. Viskas keičiasi. Bet neatsistojęs ant pirmosios pakopos, jis niekad nebūtų užkopęs aukščiau. Niekur užkopęs nebūtų. Kartais iš tiesų atrodo, kad viskas buvo netikra (melas). Bet tuo metu tai buvo tikra. Šiandien, be abejo, jau nebetikra, nes preitis. Manau, kad visko reikia, kad padeda eiti pirmyn (arba aukštyn, čia jau kaip pažiūrėsi).