Man patinka kai:
- krosnyje būna sudėtos malkos ir popierius. Telieka tik uždegti.
- žmonės džiaugsmingai atsiliepia į mano skambučius. Rytis vieną kartą atsiliepė vokiškai tai prajuokino iki…labai prajuokino. Ir nuotaiką pakėlė.
- vonioje būna šildomos grindys.
- anksti atsikeliu.
- galiu neskubėti.
- galiu pastebėti grožį ir turiu laiko juo pasigerėti. O galvoje sukasi žodžiai iš dainos: „krinta lapai auksiniai ir leidžiasi tyliai. Ruduo.”
O kaip atsiliepti vokiškai?
Taip pat kaip ir lietuviškai tik naudoti vokiškus žodžius.
Man tai baisu labai būna, kai vokiškai kalba. Spjaudosi kapojasi liežuviais.. nesuprantu nė žodelyčio žodelaičio. Tik čiapsiu blakstienom. Nemėgstu vokiečių. Bet krosnį tokią visą paruoštą tai užkurti mėgstu, nes kai pati kilnoju malkas, tai būna kad apsismaluoju (ar taip leistina sakyti?) rankas ir tada neatsiplauna. Ir limpi prie visko, kaip įkyri varnalėša.