Niekada nepradėk fotografuoti. Tenkinkis buitinėm nuotraukom, nes jei pradėsi eksperimentuoti pradėsi matyti daugiau nei iki šiol. Objektai taps daug detalesni, pagerės vaizdinė atmintis, vaizdus imsi kišti į mažesnius ar didesnius stačiakampius ir jusi didžiulį pasitenkinimą nuo to ką matai. Pasaulis atsivers tau daug įvairiapusiškiau ir jame atrasi tokių dalykų, apie, kurių egzistavimą tu net nenutuokei. Akis pati išmoks fokusuoti vaizdą, ryškiau matyti, tada išmokys kitą akį. O tavo gyvenime padaugės vertų nuotraukos vaizdų.
Niekada nepradėk rašyti. Nerašyk to ką sugalvojai, neaprašyk to, kaip jautiesi. Per daug dalykų imsi suvokti, per daug dalykų imsi pajausti.
Pavėluotas įrašas. Ir tikriausiai ne man vienai.
Tai jojo, kartais man būna kad susitikęs su draugias juos mintyse cropinu, levelius reguliuoju ir panašiai. aš tai overworku vadinu.:)
Netaktiškai: O, ne. Kaip gaila :)
Vidui: vieną kartą kai kažko neradau namie iš inercijos ištiesiau rankas į priekį į tokią padėtį, tarsi bandyčiau paspausti ctrl+f (nors buvau visai ne prie kompiuterio) ir dar esu Starcraftą sapnavęs.
turėjo būt geras jausmas.;)))
Pradėjau, ak (:
*hehe*
Ups…Jau pradėjau…kurti.
Na ir gerai, kad sugebi pamatyti pasaulį kitu kampu ;)
Pingback: (ne)Laukiančiam pasauliui | Aukštyn kojom
Nemanau, kad taip blogai yra užfiksuoti akimirką ir ją išsaugoti.