Tiesa, kuri sušildo

Pėda - saulė

Nuotrauka: courts!

O kokia gi tiesa vertinga? Tokia tiesa, kuri suartina, ta, kuri sušildo. Čia kalbu apie hebrajiškąjį tiesos suvokimą. Jis skiriasi nuo mums taip įprasto graikiškojo. Graikai tiesą suprato, kaip tai, kas yra aišku, apšviesta. Bet tokia tiesa per daug kategoriška. Ta, kuri sako, kad yra taip ir ne kitaip. Ji trukdo išklausyti kitą žmogų ir priimti jo tiesą.

Argi ginčysiesi su vaiku, kuris sako, kad vaivorykštė yra tiltas į pasakų pasaulį, kad saulė yra pėdos dydžio, o lietus – keliauti mėgstantis vanduo? Argi nenori tikėti tokia tiesa?

Šiam vaikui pritardamas tu nemeluosi. Ir ne tik vaikui. Visiems, kurie turės kitokią tiesą nei tavoji. Daug svarbesni yra šilti ir geri santykiai su žmonėmis, nei beprasmiai ginčai siekiant priversti priimti tavo tiesą.

Minčių suteikė knyga: Nerijus Čepulis „Pradžioje buvo žodis“ / Skyrelis: Apie druską ir šviesą, apie tiesą ir šilumą

12 Comments Tiesa, kuri sušildo

  1. Pingback: Blogorama #337 : nežinau.lt

  2. Chionsas

    Na, kai kurie dalykai juk yra pakankamai absoliutūs.
    Saulė gali atrodyti pėdos dydžio, bet dėl to ji tokia netampa :)
    Man atrodo, jog šiuos dalykus suvokti svarbu. Svarbu tiek mokėti grožėtis vairorykšte, tiek suvokti ją formuojančią fiziką.

    Čia visai tiktų pacituoti Einšteiną:

    „The most beautiful thing we can experience is the mysterious. It is the source of all true art and all science. He to whom this emotion is a stranger, who can no longer pause to wonder and stand rapt in awe, is as good as dead: his eyes are closed.“ – Albert Einstein

    „E=mc²“ – Albert Einstein

  3. Siena

    Tiesa niekada nešildo – ji tik degina..
    Tiesa dažniau išskiria, nei suartina..
    Tiesa tikrai nėra aiški ir apšviesta..
    Ji tiesiog yra ir niekas negali abejoti jos verte.

  4. Karaa

    Tiesa – kiekvieno suvokimas. Toks skirtingas, kad ginčai tik dar labiau viską suskaldo… Bet vistiek kovojame dėl savos „Tiesos“, nors, jis gal ir nėra tikra. Ir apskritai, kas ištraukė, kad kažkoks dalykas yra tiesa, ko kažkas ne.

    Kad ir ta pati stiklinė. Ar ji pustuštė, ar puspilnė – ar taip ar kitaip sakytum – vistiek esi teisus. Tik kiekvieno supratimas kitos; leidžia ginčyti tai.

    Aišku, kad tokie dalykai kaip kad „vaivorykštė – tiltas i svajones“ yra skirti vaikams… Bet manau tai viskas gimsta iš Kūrybos. Kai kažką bandai kurti ir ieškai kažko nepaprasto – atsiranda tokios mintys, o vėliau jos prigyja pasakojimuose vaikams ir panašiai… Iš tokių „tiesų“ išaugama… Gal ir gerai.. nors kartais ir Jų reikia…

  5. agata

    Sišildo tik tiesa per Dievą ir iš Dievo, kuri nieko neskaudina ir nieko neįžeidžia. Autoriui kažkodėl nepatinka kategoriška tiesa, jam labiau patinka tiesa, kuri sušildo ir suartina ir jam nusispjaut, kad ta, jį sušildanti ir suartinanti tiesa gali būti nepakeliamas skausmas kitiems, jam svarbiausia suartėti ir sušilti. Tikra iš Dievo tiesa visada yra kategoriška, ji parodo kas yra nuodėmė, o kas ne, todėl autorius tokios tiesos ir nemėgsta, jam žinoma geriau susikurti tiesą, kuri jį sušildo……

  6. Svetagoras

    Gyvybė užgimsta tam, kad evoliucionuotų. Kaiekvienas atskiras gyvenimas ir yra šis procesas. Vystymasis. Kalbos ir idėja apie tobulėjimą tik parodo nuojautą apie tai, kad kažkur, kažkaip egzistuoja pavyzdys, absoliutas, arba, kitaip – šviesa. Ėjimas ir poveržis į tokią šviesą, ir sušildo. Deje, tokia kategoriška tiesa :) pilnai tenkina tik neįdvasinto evoliucinio individo poreikį. Gi žmogus, yra vienintelis visatoje toks, kurio vystymąsi salygoja du likimai – DVI TIESOS. Viena kategoriška fundamentalioji, kita – informacija apie tokią elgseną, kuri padeda ir gelbsti dvasinio vystymosi kelyje. Mat žmogus yra ir kūnas, su visa egregoriška evoliucine atributika – siela, ir DVASINIS! Dvasinė substancija yra visiškai naujas ir materijos visatai neįprastas reiškinys. Kadangi materialiosios visatos pradininkas ir pradžia yra Pirmapradis jos Kūrėjas, tai ir jo atžvilgiu taip pat. Dvasinė energija (Kristaus vadinta Šventąja Dvasia) yra tam tikru būdu saviveikli, ir kurią, nemastant jos ir neapmastant nei paties proceso, nei to kaip ir kas ji yra, užtenka tik „kvėpti“ ir žmogus jau vystosi. Būtent ši, dvasinė energija ir yra ta palaima kuri žmogų sušildo, ir kuria galima, ir reikia dalintis. Taip sakant – Širdies Šiluma… Dievas, mūsų dvasių sukųrėjas, yra visiškai kitos rūšies materijos esybė, paralelinė Materialaus Kūrėjo visatai VSATA.

  7. Renata Šatikaitė

    Noriu prisidėti sakydama, jog tikiu, kad Tiesa turi monopoliją. Palyginčiau su
    gamta – tu gali manyti, kad tarkim baseinas tau atstoja jūrą (nes juk šilčiau, saugiau, gali kontroliuoti), bet faktas bus kitas – jūros nepakeis baseinas dėl jos tikrumo ir monopoliškumo. Ir ne visada jūra bus šilta ir rami, bet tuo ji ir žavi, kad ji yra gyva. Taip ir su Tiesa, manau, tikroji Tiesa visada neš gyvybę. :-)

Komentuoti