Kai prabundi,
ar džiaugiesi nauja diena?
Kai myli,
ar myli visa širdimi?
Kai žvelgi į draugo akis,
ar matai tik gėrį?
Kai užgula sunkumai,
ar nepalūžti?
Kai kalbi,
ar tavo žodžiai be klastos?
Kai laimi,
ar džiaugiesi pergale?
Kai ilsiesi,
ar moki atsipalaiduoti?
Kai esi gamtoje,
ar mėgaujiesi grynu oru?
Kai rengiesi,
ar prisimeni metų laikų kaitą?
Kai svajoji,
ar toli tave nuneša svajos?
Kai šypsaisi,
ar esi nuoširdus?
Kai žengi pirmyn,
ar esi užtikrintas?
Kai esi išvykęs,
ar ilgiesi namų?
Kai žvelgi į saulę,
ar džiaugiesi kad esi?
Kai augini vaikus,
ar linki jiems tik gero?
Kai gyveni,
ar eini teisingu keliu?
Šitie klausimai privertė mane susimąstyti… Mes gyvenam pasaulyje, kuriame reikia nuolat kažkur skubėti, kažką veikti.., o kada mes sustojame ties savimi, ties kitais… Kada pamąstome, ar mums iš tiesų reikia viso to beprotiško lėkimo į niekur… Kada mes gyvename? Ar iš viso mes gyvename, jei net nepastebim, kaip ima gelsti lapai, kaip gražiai mėnesienoje spindi pirmosios snaigės… Ar mokam džiaugtis tuo, ką turim?
Ačiū, už akimirką pamąstymo ir susitelkimo į dalykus, kurie dažnai atrodo savaime suprantami, kol juos turim…
O iš tiesų ar matėt, koks nuostabiai gražus šiemet ruduo?
Patepei medaus ant mano širdies…
Tikrai – šito puslapio autorius įdomus žmogus, jo puslapis verčia susimastyti, leidžia pažinti save. Man patinka:))
Nuostabu…
Taip, taip, taip, ne, taip, ne, taip, taip, taip taip, taip, taip, taip, taip, taip. Gyvenu, einu, bet nezinau ar teisingai – tikriauisai ne, nes nedristu paduoti Dievui savo rankos.
Gražu..verčia susimąstyti