– Taip, tu tikrai gyveni labai laimingai, – atsiduso Marsis susižavėjęs -Aha, – atsakė ragana, patylėjo ir pridūrė: – Nors yra vienas „bet”…
– Koks tas „vienas „bet”? – sukluso Marsis.
– Bet kartais man norisi ką nors įsimylėti, – sušnibždėjo Džordana, ir jos žalios akys pasidarė dar žalesnės.
– Ką įsimylėt? – nesuprato Marsis.
– Ak, kokį nors gražų, gerą ir protingą žmogų.
– O kam ta meilė reikalinga? – paklausė Marsis kaip koks kvailelis.
– Man, – atsakė Džordana keistai šypsodamasi. – Meilė man yra svarbiausias dalykas pasaulyje.
– Svarbesnis net už laimę? – nepasidavė Marsis.
– Ak, daug svarbesnis.
– Tai gal tu nori tuoktis? – nušvito Marsis, prisiminęs snobų porelę, kurią sutiko lankydamas Pranciškų.
-Ne, tuoktis man visai nebūtina. Tiesiog noriu mylėti ir būti mylima.
Keista, juk tuokdamiesi laimingi būna net kiškiai.
Raganai Džordanai kalbant apie meilę, Marsis dirstelėjo į Laimės matuoklį. Šio rodyklė buvo nukritusi beveik iki nulio. Ateiviui kilo dar vienas klausimas:
– Bet kai įsimyli, būni laimingas?
– Ak, būna visaip. Tai kankinies, tai skraidai, tai liūdi, tai džiūgauji O dar tas ilgesys…
– Kas – „tas ilgesys”? – pasiteiravo Marsis, visai nebesuvokdamas sudėtingų raganos Džordanos jausmų. Dar Marse jis buvo skaitęs, kad Žemės moterys yra daug jausmingesnės negu vyrai. Dabar pats tuo įsitikino.
– Ak, ilgesio neįmanoma paaiškinti. Jį reikia pačiam patirti.
Marsis turėjo dar aibę klausimų jausmingajai raganai, bet kur buvusios, kur nebuvusios aplink Džordaną susispietė visos aštuoniasdešimt keturios katės ir ėmė reikalauti pietų.
– O siaube, užsiplepėjau ir nieko nenupirkau savo brangiausiems
gyvūnėliams! Kokia nelaimė! Kokia siaubinga nelaimė! – sušuko
Džordana ir pasikaišiusi sijonus nubėgo į raudonąjį sunkvežimiuką.
Tačiau nebuvo jokios siaubingos nelaimės, nes, vos Džordanai prisiminus kates ir pamiršus meilę su ilgesiu, matuoklis vėl rodė aštuoniasdešimt devynis balus. Marsis pagalvojo, kad niekada nesupras moterų. O sugrįžęs į savo lėkštes ir kvėpuodamas Marso oru, kurio liko visai nedaug, pajuto kažką keista. Ko gero, jis ilgėjosi raganos Džordanos. Bet niekada niekam nebūtų galėjęs paaiškinti, kas gi yra tas ilgesys.
![Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo (Jurga Ivanauskaitė)](https://i0.wp.com/gudas.lt/up/pexels-photo-569170.jpeg?fit=1280%2C853&ssl=1)