Vadink mane pragmatiku, rimtuoliu ar dar kaip nors, bet manau, kad iš visko galima pasimokyti. Kažkada maniau, kad visi filmai, knygos ir apskritai viskas yra verti tiek kiek iš jų gali pasimokyti. Dabar mano nuomonė kitokia ir pats esu įvairesnis. Dabar manau, kad galima, bet nebūtina. Pateiksiu nemokėjimo būti nerimtam pavyzdį. Kartą su Tomu šnekėjom apie tai, ką rašysim savo bakalauriniuose darbuose ir pradėjom kalbėtis apie kovos menus. Kalbėjomės gana rimtai ir įdomiai. O tada Kasparas sumąstė įsiterpti: o mes tai karo metais (kažkodėl Kasparas įsivaizduoja, kad jis kažkur kariavo) ilgai nešerdavom avių ir paskui jas užsiundydavom ant tankų. Citatos pabaiga. Man tai sukėlė juoką, nes gavosi didelis kontrastas tarp to, apie ką mes kalbėjom ir ką pasakė jis. Tomui, deja, tai nepatiko ir jis paprašė Kasparo paaiškinti ką šis pasakė. O čia juk nėra ko aiškinti. Čia juk bajeris. Tada Tomas apkaltino Kasparą jo laiko gaišinimu. Bet viskas baigėsi gerai. Kur du pešasi, trečias juokiasi.