Jau prabėgo daugokai laiko ir nebus taip stipru, bet noriu parašyti pagiriamuosius žodžius vienam žmogui ir apskritai žmogaus sugebėjimui įveikti sunkumus. Vieną vakarą jį išvežė su greitąja. Bet vos prieš kelias dienas jis sugebėjo krėsti kvailystes, prajuokinti draugus, vaistininkę. Elgtis taip lyg viskas būtų gerai.
Ligoninėje jį aplankiau kai jau galėjo kalbėti. Sunkokai, bet galėjo. Žadėjo eiti giedoti prie prekybos centro. Prašė atvežti šampūno. Net nuo nedidelio judėjimo jam kildavo temperatūra, bet vis vien vos turėdamas jėgų tvarkingai dėliodavo daiktus ant spintelės.
„Laimingas, kas moka šypsotis, kai ašaros temdo akis…laimingas kas moka pašėlusiai juoktis, kai plyšta iš skausmo širdis….” manau šie žodžiai labai tinka šiam stipriam žmogučiui! Džiaugiuosi tokiais stipriais žmonėmis…kurie nepalūžta…ir nesistengia savo skausmo suteikti kitiem…šiam žmogučiui nuoširdžiai linkiu stiprybės ir sėkmės!