Aš tikiu, kad akmuo krenta į žemę, nes labai jos ilgisi. Tikiu, kad vėją sukelia fėjų sparnų plazdenimas. Tikiu, kad mėnulyje gyvena mano draugas, kuriam galiu nusišypsoti ir pamojuoti. Jis valgo šokoladą, marmeladą, ledus ir kitus skanumynus. Visi tai žino. Tikiu, kad per veidrodį galiu patekti į kitą pasaulį ir sutikti ten Alisą. Tikiu, kad vaivorykštės tiltas veda į pasakų šalį, kur nykštukai verda arbatą.
Tikiu…
Šyptelėjau, atsiminus Alisą.
O man patiko mėnulyje gyvenentis draugas :)
kaip gražu…
O man patiko arbata
O man patiko viskas (:
Manau, kai taip mastai – viskas buna labai paprasta.
Noriu tikėt…
Šitie žodžiai tikras gėris :)
kuo tiki taip ir gyveni
Gražu. Kažkur skaičiau, kad jeigu jūs tikite – jūs galite, jeigu netikite – jūs teisus :)
Atsiverčiu ir skaitau, vėl ir vėl, tuomet, kai jaučiu, kad ilgiuosi pasakos tikrumo, tai tas jausmas, kai vaikystėje pasinerdavau į pasakos realybę ir atrodydavo, kad viskas vyksta man ir tas pasaulis dar tikresnis nei realybė…
Labai gražu :)