Ech Nida, mano Nida… Oo Nida, mano Nida.
Kiek čia daug ramybės. Ir žmonės kitokie. O tiems, kurie čia atvažiuoja įsijungia kurortinė sąmonės būseną ir kažkas tyliai kužda: atsipalaiduok.
Mokestis. Tam, kad galėtum mėgautis gamta, tyru oru ir tyla.
Joga rytais paplūdimį kaip filmuose (taip sako Asta) ir vakarais stadione arba mokykloj jei lyja.
Rytais rytais rytais nešiau gėrį kibirais. Ir šypsenos tapdavo juoku. Žmonės pamiršdavo kuo jie buvo mieste, geriau pažindavo savo kūną ir jo galimybes.
Pasiilgau muzikos ir tam tikro maisto.
Tos 2 savaitės prabėgo labai greitai.
Atrodo kam čia vasarą radiatorius reikalingas. O Nidoj jo net labai reikia.
Du kartus sugebėjau nukristi nuo dviračio pedalų, o vieną kartą važiavau, atsitrenkiau į bortą, virtau, verčiausi, kritau, staigiai atsistojau ir pasakiau „laba diena” kepyklėlės savininkei.
Matyt ne veltui sakoma, kad katinas nuo šeimininko netoli rieda. Abu prarėkėm gerkles. Tik Kinezumis daugiau.
Šiandien pagalvojau, kad Atvirkštijoj visi svečiai atėję į gimtadienį gauna dovanų nuo gimtadieninko.
Jau metus, o gal ir daugiau stebiu tavo svetainę. Nenustoji stebinęs! Nida iš tiesų yra nuostabi vieta… Jei prie jūros, tai tik į Kuršių Neriją! Deja, ne visiems taip atrodo… Matyt geriau maudytis myžaluos prie Palangos tilto ir nuvažiavus poilsiaut būti išsiurbtam aplinkinių triukšmo… Taip ir toliau!
O taip, Nida, mano Nida. Ten dieviška.
Jėgelė Nida! Šią vasarą ir aš ją aplankiau nemaniau, kad Lietuvoj yra toks rojaus kampelis. Užburianti gamta ir tyras oras. Tikras poilsis be lėbaujančio jaunimo. Žmonės paprasti ir natūralūs, o ne Palanga kur panelės per Basanaviciaus gatvę žingsniuoja lyg ant podiumo :)
Aš ir šį tinklapį atradau visai netyčiom kokius metus atgal.
Visuomet malonu čia apsilankyti.
Good luck!
Nežinau jau kelintus važiuoju į Juodkrantę :) Ten irgi rojaus kampelis. Taip gera kai žmonės su tavim sveikinasi… Kai vaikštai pamariu ir stebi atslenkantį debesį, o aplink tave visi apie jį kalba. Taip gerai tiesiog būti, žiūrėti ir kvėpuoti.
Taip, Kuršių Nerija – paprastų ir ypatingų žmonių rojus :)
Ps.: Nerealus tinklapis, visada pasisemiu įkvėpimo ir rašymui, ir pamąstymui. Ačiū.
Tuo ir gerai mažas miestelis – visuomet gali matyti toli ir visus debesis jei tik jų yra :)
Ačiū tau.
Mes su Agne važiuodavom į Nidą pasislėpti nuo visų. Anksti anksti ryte eidavom prie parduotuvės, laukdavom, kol ji atsidarydavo, nusipirkdavom atsigerti ir slėpdavomės iki pietų kopose. Kur nors labai toli, kur niekas nevaikšto. Gulėdavom ant smėlio ir kalbėdavom. Arba nekalbėdavom.
O po pietų vėl eidavom į kopas ir statydavom smėlio pilis. Arba kasdavom duobę. Arba nei statydavom, nei kasdavom. :)
P.S. Malonu būti paminėta (blush)
Atvirkštijoje? Pas Hobitus, sako, irgi svečiai gauna dovanų per gimtaidienius :)