Kiekvienas iš mūsų susiduria su pasirinkimais – nuo visiškai smulkių, nereikšmingų iki lemtingų, keičiančių gyvenimą. Kartais taip bijome suklysti, kad pasirenkame nedaryti nieko. Tačiau tai – irgi pasirinkimas. Kuo vadovautis priimant sprendimus, kokius klausimus sau užduoti?
Mes renkamės visą gyvenimą. Mažus pasirinkimus darome kiekvieną dieną – pavyzdžiui, kokią kavą gerti, valgyti grikių ar avižų košę ir pan. Ne visi pasirinkimai priklauso nuo mūsų, ne visada galime pasirinkti to, kas mums nutinka. Negalime pasirinkti visų aplinkybių, žmonių, įvykių ar to, ką atneš gyvenimas. Tačiau galime pasirinkti, kaip reaguoti, ką pasakyti, ko nepasakyti. Likti ar išeiti. Paleisti ar laikytis. Bijoti ar pabandyti. Kiekvienas pasirinkimas formuoja mūsų gyvenimą.
Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad kai kurie pasirinkimai yra labai sudėtingi, lemtingi. Tuomet, atsidūrę gyvenimo kryžkelėje, dažnai sutrinkame ir nežinome, kaip pasielgti. Kokių emocijų ir jausmų tokia situacija mums kelia? Psichologas Aurimas Gudas sako, kad sprendimo priėmimo momentu dažnas jaučiame nerimą: „Jis kyla dėl suvokimo, kad neteisingai pasirinkę galime sukelti sau ir kitiems kančią, pasunkinti gyvenimą. Iš suvokimo, kad mūsų pasirinkimai veda mus į kitokį gyvenimą. Iš atsakomybės dėl savo pasirinkimų pasekmių. Pasirinkimas taip pat gali kelti neužtikrintumo, sutrikimo, spaudimo, susijaudinimo, vilties ir kitus jausmus bei emocijas.“
Priimant nesvarbius sprendimus, tokius kaip ką rengtis, ką valgyti ar kokį filmą žiūrėti, anot pašnekovo, to nerimo kaip ir neturėtų būti, neturėtume per daug apie tai galvoti ar bijoti neteisingai pasirinkti. „Tačiau renkantis, kur gyventi, su kuo gyventi, ką studijuoti, derėtų neskubėti. Jei per dieną padarome daug pasirinkimų, tai sukelia nuovargį. Aš dažniausiai sprendimų priėmimą iš vakaro nukeliu į rytą“, – dalijasi psichologas. Juk ir senolių išmintis byloja, kad rytas protingesnis už vakarą.
Kodėl nelengva pasirinkti
Kai tenka priimti sunkų sprendimą, dažną sukausto baimė. Baimė suklysti ir pasirinkti tai, kas galbūt sugriaus ar apkartins mūsų gyvenimą. Paklaustas, kaip nustoti šito baimintis, psichologas A. Gudas sako, kad yra sveika ir nesveika baimė. „Sveika baimė – tai nevaikščioti ant stogo krašto ir nedaryti kitų gyvybei pavojingų dalykų. O nesveika baimė – tai bijoti atsistoti ant kėdės. Taip ir su sprendimų priėmimu: atsakingai ir su sveika baime reikėtų žiūrėti tik į tuos sprendimus, kurie kažką keičia, lemia. O su visais kitais reikėtų pernelyg ilgai negalvoti ir tiesiog ką nors pasirinkti. Nes delsimas pasirinkti vargina, užkrauna nereikalingą naštą“, – kalba pašnekovas. Išties neverta ilgai sukti galvos dėl mažų dalykų, juolab jeigu jie trumpalaikiai ar nereikšmingi. Pavyzdžiui, į renginį vilktis kostiumą ar džinsus su marškinėliais, jei, žinoma, kvietime nėra nurodytas aprangos kodas.
Kur kas sunkiau pasirinkti ir priimti sprendimus, susijusius su veikla, karjera, santykiais. Nes reikia patiems prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Kaip galėtume tai padaryti lengviau? „Pirmiausiai derėtų kliautis tik savimi, nustoti kaltinti kitus žmones dėl dalykų, dėl kurių patys esame kalti. Nes kol kiti kalti, o ne mes, tai viskas ir priklauso nuo jų, ne nuo mūsų. Nesakau, kad visuomet save reikia kaltinti, bet verta dažniau klausti: „O ką aš galiu pakeisti?“ – pataria psichologas.
Be abejo, sprendimų priėmimui turi įtakos ir mūsų įgimtos savybės, pavyzdžiui, temperamentas. Vienaip gali elgtis flegmatikas, ir visai kitaip – cholerikas. Šiek tiek daro įtaką ir auklėjimas – galbūt tėvai mus mokė elgtis atsargiau, neskubėti ko nors daryti, o gal priešingai – skatino veikti.
„Kas būtų, jeigu būtų“
Ne viskas gyvenime klostosi taip, kaip norėjome ir planavome. Ne vieną bent kartą aplanko mintys: „Jei būčiau pasirinkęs kitą profesiją… Jei būčiau likęs su tuo žmogumi… Jei būčiau išvykęs svetur…“ Kaip nesigraužti dėl to, kad kažko svarbaus nepasirinkome ir „kas būtų, jeigu būtų“? – klausiu pašnekovo.
„Gyvenimas yra pilnas kryžkelių. Kartais tų gyvenimo kelio išsišakojimų daugiau, kartais mažiau. Bet mažiau kaip dviejų pasirinkimų niekada nebūna. O ir žvelgiant istoriškai, niekada neturėjome tiek daug variantų pasirinkti, kiek turime dabar. Kalbu apie laisvę pasirinkti studijas, kur gyventi, su kuo gyventi, ką veikti. Ar visas šis pasirinkimų spektras džiugina ar kelia sumaištį? Moksliniai tyrimai rodo, kad, kai žmogus turi didesnę pasirinkimų įvairovę, jis dažniau galvoja, kad pasirinko neteisingai ir dėl to graužiasi, gailisi“, – sako psichologas A. Gudas.
Jo žodžiais, per gyvenimą mes padarėme daugybę pasirinkimų, ir visa tai mus atvedė į tą tašką, kuriame esame šiandien: „Gal esame laimingi, o gal ne. O gal tapsime laimingi pakeitę savo požiūrį ir nustoję graužtis dėl to „kas būtų, jeigu būtų“? Susitaikydami su praeitimi, būdami sau švelnesni ir pripažindami, kad praeities nepakeisime. Dabar galime tik iš jos pasimokyti ir su Dievo duota išmintimi bei mūsų įgyta gyvenimo patirtimi priimti geresnius sprendimus. Pasirinkome teisingai? Tapome laimingesni. Pasirinkome neteisingai? Įgijome patirties, išminties. Tai vieni vertingiausių dalykų gyvenime. Kitą kartą pasistengsime to nekartoti. Jei vaikštau gimtajame Kaune, graužiu save, jeigu kur nors ne ten pasuku, bet jeigu vaikštau užsienyje, viskas būna atvirkščiai, sąmoningai renkuosi ilgesnį kelią, kad kuo daugiau pamatyčiau.“
Pasak A. Gudo, mes nežinome, koks būtų mūsų gyvenimas, jei būtume darę kitus pasirinkimus. Galime tik spėlioti, bet ar verta? „Kartais gali atrodyti, kad jei būtume vedę / ištekėję už kito žmogaus, pasirinkę kitą specialybę ar šalį, būtų geriau. Kas yra tas „geriau“? – svarsto jis. – Verčiau mokykimės būti patenkinti.“
Protas ar intuicija?
Šiais laikais kone kiekvienas turime daugybę pasirinkimų, tad neretai mus persekioja baimė praleisti geresnę galimybę (psichologijoje ji vadinama FOMO). Ieškodami idealaus varianto, kartais nežinome, kuo kliautis priimant svarbius sprendimus: protu, šalta logika, o galbūt klausyti širdies ir „šeštojo jausmo“ – intuicijos? „Šalta logika yra geras patarėjas, kai turime reikalų su finansais ar kita sritimi, kuri susijusi su skaičiais, sveikata, teise, karjera. O intuicija pravartu vadovautis romantiniuose santykiuose, draugystėje, renkantis valgius ir gėrimus, klausiant savęs, kaip aš jaučiuosi ar ką galėčiau padaryti dėl geresnės savijautos – ko turėčiau vengti siekdamas malonumo, pildydamas savo norus. Intuicija verta kliautis ir kai turime mažai informacijos, kai esame pavargę. Apskritai, priimant sprendimus, galima bandyti vadovautis ir šalta logika, ir savo intuicija. Kai kuriais atvejais galima klausti patarimo draugų, tam tikros jums aktualios srities specialistų“, – kalba pašnekovas.
Anot jo, kartais galima tiesiog pažaisti: mesti monetą, sugauti ją delne ir dar neatgniaužus pirštų savęs paklausti, kurią monetos pusę jums norisi išvysti, prieš tai nutarus, kokį sprendimą reikš monetos herbas ar skaičius. Netvirtas jūsų „taip“ gali reikšti „ne“, nes, kai stipriai norime, tai ir abejonių nebūna.
Užplūdus emocijoms, pagauti impulso, kartais pasielgiame labai netikėtai, dėl ko vėliau gailimės. Psichologas A. Gudas sako, kad impulsyvūs emociniai sprendimai skiriasi nuo gerai apgalvotų tuo, kad jie yra priimami akimirksniu, visiškai nepagalvojus: „Jei nėra grėsmės jūsų ar kito žmogaus gyvybei (o taip dažniausiai ir būna), visuomet yra laiko pasvarstyti, apgalvoti variantus ir nuspręsti. Juk būna, kad impulsyviai priimame sprendimą, o vėliau į galvą ateina mintis, kaip geriau buvo galima pasielgti.“
Kad nuspręsti būtų lengviau
Jei žmogus jaučiasi visiškai įstrigęs ir nežino, kurį kelią pasirinkti, kokį pirmą žingsnį ar galbūt pratimą rekomenduotų psichologas? „Paimti du popieriaus lapus. Ant vieno surašyti vieno sprendimo privalumus ir trūkumus, o ant kito – antro sprendimo pliusus ir minusus. Vizualiai geriau bus matyti abiejų pasirinkimų teigiamos ir neigiamos pasekmės. Tik reikia atminti, kad abu parodo tik kiekį, bet ne svarbumą ar svorį. Kažkuris vienas punktas jums asmeniškai gali būti svarbesnis už 5–7 kitus punktus, – atkreipia dėmesį A. Gudas ir dalijasi savo patirtimi. – Man sprendimų priėmime gana dažnai ir stipriai padeda psichologo Mihaly Csikszentmihalyi sukurta Tėkmės teorija. Jei mano gyvenime per daug streso, sakau „ne“, jei per daug nuobodulio – sakau „taip“. Arba jeigu nieko neveikdamas, ilsėdamasis patiriu daugiau malonumo, džiaugsmo, pasitenkinimo nei ką nors darydamas, tai ir toliau nieko nedarau. Kaupiu, kad galėčiau atiduoti. Nuolat ieškau tos siauros ribos tarp per daug ir per mažai, kuri vadinasi „pakankamai“.
O prieš priimant lemtingą gyvenimo sprendimą, psichologo teigimu, verta sau užduoti tris esminius klausimus: 1. Ką pasirinktų Jėzus? 2. Kokie šio sprendimo pliusai ir minusai? 3. Ar džiaugsiuosi šiuo savo sprendimu gyvenimo pabaigoje? Apskritai reikia stengtis į situacijas žiūrėti plačiau, pamąstyti, kur tas pasirinkimas veda ir kaip jis veikia kitus jūsų gyvenimo aspektus.
Neužstrigti praeityje
Nors sakoma, kad klysti žmogiška, visi klysta, iš klaidų mokomasi ir t. t., ir pan., kai kurie žmonės graužiasi visą gyvenimą pasirinkę netinkamai. Psichologas A. Gudas teigia, kad reikia pripažinti ir priimti tai, ką padarėme praeityje be savęs smerkimo ir su meile sau. „Turbūt anksčiau žinojote ir suvokėte mažiau ir pagal tai rinkotės, dabar paaugote ir galite pasirinkti tinkamiau. Klaidų nėra, yra tik pamokos, – pažymi jis. – Jei kam nors pakenkėme, galime jų atsiprašyti, ištaisyti padarytą žalą. Jei pradedame galvoti, kad mūsų gyvenime vien klaidos ir netinkami pasirinkimai, verta prisiminti, ką padarėme gerai, kokiais pasirinkimais džiaugiamės. Paklausti geriausio draugo, ką jis mano apie jūsų pasirinkimą. Neužstrigti praeityje ir daugiau galvoti apie ateitį. Ji juk svarbesnė.“
Pokalbio pabaigoje psichologas dalijasi trumpa išminties istorija: „Vienas valdžios žmogus prieštarauja Abraomui Linkolnui dėl jo sprendimų, nes jie gali turėti neigiamų pasekmių. Abraomas atsikerta: „Paimk dvi sėklas ir, jei žinai, kuri sudygs, o kuri ne, tuomet kalbėk.“
Kalbino Dalia Aleknienė. Straipsnis publikuotas žurnale „Savaitė“.