Nesakyk, kad neturi draugų. Tu juos tik pamiršai. Jie – visų draugai. Jie aplanko tave ne dažniau nei būdinga tikriems draugams. Tai draugai visam gyvenimui ir jie patys ištikimiausi. Nežinote apie ką aš kalbu? Tau pasakysiu.
Ištikimiausi draugai: tai paukščiai, žadinantys tave kiekvieną rytą,
Tai lietus savo plonytėmis kojomis bėginėjantis per skardinį stogą, aplankantis tave kai tu esi labai jo pasiilgęs,
Tai saulė visuomet taip skaisčiai besišypsanti, kad vos gali į ją žiūrėti,
Tai drugelis, nutupiantis tau ant nosies,
Tai vėjas, plaikstantis tavo plaukus,
Tai knyga, kuri tave nuneša toli toli.
Pasaulis – tavo draugas mano mielas vaike.
Žavinga…sušildė ;)
Labai gražu, kas parašyta nuoširdžiai.
Žinai.. Skaitau ir šypsausi. Apskritai, visas Tavo mintis. Pirmą kartą taip žaviuosi mintim žmogaus, kurio visai nepažįstu. Tiesiog norisi dar ir dar. Tas įkvėpimas. Norisi parašyti tikrai daugiau, nei galiu išreikšti. Tiesiog.
Kaip pasakyti tai, kas yra už žodžių?
Ačiū, Mous. Kilo noras rašyti daugiau.
Kai buvome maži…pameni:) žaisdavome futbolą pas Liną kieme…tiesiog leisdavome vasaras…buvo smagu būti vaiku…tiesiog džiaugiuosi, kad tave pažįstu, nuo tada, kaip sakoma, nuo smėlio dėžės…
Kaip gražiai perlieta realybė!:) Ačiū Tam žmogui, kuris priverte nusišypsoti ir daug ką suprasti…
Man šie žodžiai irgi labai patiko jie mieli ir viska pasako apie draugus:)
Tavo kūryba, Aurimai, – paprasta, bet daug pasakanti, kaip mažas, bet gilus tvenkinys tarp kalnų. :)
Ačiū.