Apie abortus. Be ironijos

Tęsinys.

Ankstesnis straipsnis buvo rašomas su ironija. Buvau pasirinkęs tokį stilių, kuris ne visai leido pasakyti tai ką norėjau pasakyti. Man buvo nesvarbu kokios reakcijos sulauksiu, svarbu, kad sulaukčiau. Nuliūdinęs būtų tik abejingumas. Tame straipsnyje aš aiškiai ir nepasakau savo pozicijos. Aš tik nepalaikau tokio požiūrio, kuris abortus laiko teise. Mano tikslas visai nėra ką nors supykdyti, bet atvirkščiai – spręsti šią problemą ir bandyti ieškoti atsakymo.

Žinoma visi sutarsime, kad abortas yra blogybė, nes tai pažeidžia penktąjį Dievo įsakymą. Ir visi norime, kad jų būtų kuo mažiau. Tačiau kiti žmonės mano, kad abortas kartais yra mažesnė blogybė, nei gimdymas. Aš manau, kad abortas visada yra didesnė blogybė. Visų pirma tai abortas niekada neišsprendžia problemos. Čia negalima vadovautis mafijos principu: „Nėra žmogaus – nėra problemos“. Problema dar didesnė. Daktaras David Reardon apklausė 260 moterų, kurios buvo padariusios abortą. Iš jų:
94 % apgailestavo dėl daryto aborto.
28 % bandė žudytis.
58 % prarado suartėjimo malonumą.
63 % turi aborto prisiminimus. (Paimta iš PRO VITA)

Abortų draudimas gal net ir pačio atliekamų abortų skaičiau nesumažins. Bet žmogus negali leisti to ką Dievas draudžia.

Yra žmonių sakančių: „nebūkim tokie kategoriški abortų klausimu. Reikia žiūrėti pagal situaciją ir tada spręsti kaip elgtis“. Jeigu jie nepripažins, kad abortas yra žudymas jie niekad ir nesupras kokie tai kvaili žodžiai. Tokie žmonės pritaria abortų darymui paauglėms, nes mano, kad tai vaikas sugadins jų gyvenimą. „Kodėl moteris ar dar nebrandi paauglė už nesaugų seksą turi mokėti tokią milžinišką kainą – nebaigto mokslo, vienišos motinystės, skurdo ar nemylimo vaiko auginimo?“,- klausia jie. Tokie žmonės nesupranta kas yra tikrosios vertybės.

Kostas rašė:
Na, viena yra, kai moterį išprievartauja ir ji priversta gimdyti žinodama, kad didelė tikimybė pagimdyti nesveiką vaisių (ir panašūs atvejai). Kita yra, kai daromas abortas aštuonių mėnesių gemalui ir jis yra pjaustomas ir taip toliau.
Šiaip ar taip, tikrai slidi tema, ir viskas priklauso nuo gyvybės apibrėžimo.

Man tai yra vienas ir tas pats. Nesvarbu kada jis daromas ir dėl ko jis daromas. Negali būti jokių pasiteisinimų.
Taip, tu teisus dėl to, kad viskas priklauso nuo gyvybės apibrėžimo. Su tuo ir yra žaidžiama. Sutariama, kad vaisius yra gyvas nuo tada ir ne anksčiau. Ir iki to laiko žudymas nelaikomas žudymu, o paskui jau laikomas. Absurdas.

Laura rašė:
Ir tu sakai, kad vyrai taip pat turi teisę spręsti, ar moterims galima darytis abortus?

Aš taip nesakiau. Aš pabrėžiau žodį „teisė“ kaip absurdišką žodį. Apie kokias teises čia kalbame? Apie vyro ar moters teisę žudyti vaikus? Ar apie apie mažo, bejėgio padarėlio teisę būti gyvam, gimti ir gyventi?

Dalius rašė:
Kaip matai, jeigu nebus leista daryti aborto ateityje išauginsime žmogžudžių kartą.

Oho. Tai pasirodo ginekologas yra toks aiškiaregis, kuris gali prieiti prie nėščiosios, priglausti ausį prie pilvuko ir pasakyti: šitas užaugęs bus nusikaltėlis – žudom. Arba: o, šitas bus geras žmogus – jums teks gimdyti.

Siūlau paskaityti apie vieną sapną, kuris išgelbėjo gyvybę

Negimusio kūdikio laiškas mamai:

Daug kas pasaulyje yra daroma dėl to, kad tai kažkam yra naudinga. Ankstesnė abortuotojo asistentė Nita Whitten : „Kai jie sako, kad tai daro norėdami padėti moteriai, yra melas. Jie tai daro dėl pinigų.“